Indie rokas – kas tai? Apibrėžimas, istorija ir subžanrai
Sužinokite, kas yra indie rokas: apibrėžimas, istorija, žymiausi atlikėjai ir pagrindiniai subžanrai (indietronica, indie dance ir kt.).
Indie rokas - tai alternatyviosios roko muzikos porūšis, atsiradęs Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje–devintojo dešimtmečio pradžioje. Iš pradžių tai buvo nepriklausomos muzikos forma, kurios pagrindą sudarė mažos leidybinės kompanijos su ribotais biudžetais, leidusios lo-fi ir „pasidaryk pats“ (DIY) įrašus. Indie rokas nėra vienalytis žanras – jį sudaro daugybė stilių ir subžanrų, nuo švelnesnių melodijų iki šiurkštesnio, eksperimentinio skambesio. Paprastai indie rokas skiriasi nuo indie popmuzikos, nes jis dažnai būna grubesnis, gitarinis ir mažiau komercinis, nors tarp šių ribų yra daug persidengimų.
Terminais „indie“ ir „alternatyvusis rokas“ kartais vartojama pakaitomis, tačiau yra sąlyginiai istorijiniai ir stilistiniai skirtumai. Iš pradžių „indie“ žodis Jungtinėje Karalystėje reiškė muziką, leidžiamą nepriklausomų leidyklų, o „alternative“ dažniau buvo vartojamas JAV kontekste. 1986 m. britų žurnalas NME išleido kasetę C86, kuri suformavo svarbius bruožus, kuriuos šiandien daugelis laiko „indie“ skambesiu: džeržgantys gitarų tonai, retro elementai pasiskolinti iš 1960 m. roko, bei mėgėjiškas, „pasidaryk pats“ atlikimo stilius.
Charakteristika. Indie roko grupes dažnai sieja šie bruožai: akustinės ir elektrinės gitaros su aiškiai girdimu gitariniu tonu, pabrėžtas melodijos ir dainų struktūros eksperimentavimas, intymesnės ar intelektualesnės tekstų temos, taip pat akcentas į autentiškumą ir kūrybinę laisvę. Techniniu požiūriu indie įrašai kartais būna lo-fi (tyčia mažesnės skiriamosios gebos, grūdėtumo estetika), tačiau daug modernių indie grupių naudoja aukštą studijinį lygį ir sudėtingą aranžuotę.
Geografinės ir stilistinės variacijos. Pasak About.com, Jungtinėje Karalystėje „indie“ gali būti suprantamas kaip melancholiška, ne tokia rokinė baladė, tuo tarpu Šiaurės Amerikoje „indie“ dažnai siejamas su retro skambesiu, „twee“ estetika ir tam tikru anglofiliniu pojūčiu. Skirtingi miestai ir regionai taip pat formavo atskiras scenas: Mančesteris ir Londono įrašų leidyklos, Seato vietinė scena (pirmieji indie ir alternatyvūs poslinkiai), Niujorko ir Kolumbijos universiteto „college rock“ judėjimas JAV, bei vėlesnės 2000-ųjų scenos Niujorke ir Bristolyje – visi prisidėjo prie žanro įvairovės.
Leidyba ir scena. Nepriklausomos leidyklos – pvz., Rough Trade, Factory, 4AD, Sub Pop, Matador ir kitos – vaidino lemiamą vaidmenį indie roko plėtroje, suteikdamos scenai platformą ir leidybines struktūras, nepriklausomas nuo didžiųjų kompanijų kontrolės. DIY kultūra skatino savarankiškus koncertus, namų įrašus, fanzinus ir vietines ratas – visa tai padėjo išlaikyti kūrybinį eksperimentavimą ir bendruomeniškumą.
Komercinė sėkmė ir mainstraimas. Nors indie filosofija iš pradžių buvo susijusi su nepriklausomumu nuo didžiųjų leidyklų, kai kurios indie grupės vėliau pasiekė didelę komercinę sėkmę arba buvo pasamdytos didžiųjų įrašų kompanijų. Tai lėmė plačiai matomų grupių atsiradimą ir indie elementų įsiliejimą į populiarųjį radiją. Tarp plačiau žinomų indie atlikėjų yra R.E.M., Pavement, Regina Spektor, Superchunk ir kt. Vėlesnėse dekadose į populiarumą iškilo grupės kaip The Strokes, Arctic Monkeys, Arcade Fire, Franz Ferdinand ir kt., kurios parodydamos, kad indie estetika gali sėkmingai žaisti ir didesnėje scenoje.
Subžanrai ir hibridai. Indie rokas susiliejo į daug naujų žanrų, o jo ribos su kitais stilių tapo ne tokios griežtos. Pagrindiniai arba dažnai minimi subžanrai:
- Lo-fi – namų įrašų estetika, su sąmoningu grūdėtumu ir paprastumu.
- Dream pop ir shoegaze – atmosferiškesni, užlieti efektų ir „sienų“ gitarų, dažnai intymios vokalinės linijos.
- Noise pop – melodijos susipynusios su triukšmingais ar distorcuotais elementais.
- Indietronica – indie roko, popmuzikos ir elektroninės muzikos elementų mišinys; dažnai naudojami sintezatoriai ir būgnų mašinos.
- Indie dance / alternative dance – mišinys tarp elektroninės šokių muzikos ir roko elementų, skirtas šokių scenai.
- Indie folk – liaudiškesnės aranžuotės ir akustinis akcentas, artimas singer-songwriter tradicijai.
- Garage revival ir post-punk revival – griežtesnis, ritmingesnis gitarinis skambesys, dažnai įkvėptas 1970–1980 m. garso.
Modernios tendencijos. Internetas ir skaitmeninė platinimo infrastruktūra (Bandcamp, SoundCloud, socialiniai tinklai) padarė indie muziką dar prieinamesnę: menininkai gali išleisti kūrinius be tradicinių leidyklų, išlaikydami kontrolę ir artumą klausytojui. Šios platformos taip pat paskatino tarptautinį persikėlimą ir žanrų persipynimą: indie elementai atsiranda ir elektronikoje, hip–hopo produkcijoje ar pasaulio muzikos aranžuotėse.
Įtaka ir paveldas. Indie rokas ženkliai prisidėjo prie muzikos scenos atvėrimo eksperimentams, leido mažoms scenoms augti ir davė daug kūrybingų idėjų, kurios vėliau buvo integruotos į platesnį pop ir roko lauką. Jo palikimas matomas tiek nepriklausomose leidyklose, tiek festivalinėse scenose, tiek jaunų kūrėjų saviraiškoje.
Svarbūs vardai. Be jau minėtų grupių, indie scenoje reikšmingi tapo atlikėjai ir kolektyvai, kurie formavo žanro išvaizdą savo laiku ir įkvėpė vėlesnes kartas. Kartais indie etiketė taikoma labai skirtingiems atlikėjams – tai rodo žanro platų spektrą ir jo evoliucijos sugebėjimą prisitaikyti prie naujų muzikinių srovių.
Santrauka: indie rokas nėra vien tik muzikinis stilius – tai ir kultūrinė pozicija, pabrėžianti kūrybinį nepriklausomumą, DIY etiką ir eksperimentą. Nuo savo šaknų 1980-aisiais iki šiandienos skaitmeninio amžiaus, indie rokas nuolat keitėsi, susiliedamas su kitomis muzikos kryptimis ir formuodamas naujus subžanrus bei savitas vietines scenas visame pasaulyje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra indie rokas?
A: Indie rokas yra alternatyviosios roko muzikos porūšis, atsiradęs Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Jo pagrindą sudarė nedidelės mažo biudžeto leidybinės kompanijos, kurios leido lo-fi roko įrašus.
K: Kuo skiriasi indie rokas nuo indie popmuzikos?
A: Indie rokas nuo indie popmuzikos skiriasi tuo, kad paprastai yra šiurkštesnis ir griežtesnis.
K: Ar "indie" ir "alternatyvus" yra tarpusavyje pakeičiamos sąvokos?
A: Iš pradžių terminas "indie" buvo vartojamas britų muzikai, o "alternative" - amerikiečių. Tačiau šiandien šie terminai dažnai vartojami pakaitomis.
K: Kas lėmė didžiąją dalį šiandien indie muzika laikomos muzikos skambesio?
A: 1986 m. britų žurnalas NME išleido kasetę C86, kuri apibrėžė didžiąją dalį to, kas šiandien laikoma "indie" muzika, t. y., kad joje buvo naudojami džeržgiančios gitaros garsai, retro elementai, pasiskolinti iš 1960 m. roko grupių, ir mėgėjiškas "pasidaryk pats" skambesys.
K.: Kaip skiriasi indie muzikos terminas Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje?
A: Pasak About.com, terminas indie Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje turi dvi skirtingas bendrąsias reikšmes. Jungtinėje Karalystėje "indie" yra terminas, vartojamas apibūdinti "melancholiškai" ir "ne roko" baladžių muzikai; Šiaurės Amerikoje "indie" dažnai vartojamas retro skambesiui, "twee" ir anglofilinei muzikai apibūdinti.
K.: Kokie populiarūs atlikėjai ar atlikėjos siejami su indie roku?
A: Populiarūs indie roko atlikėjai ir atlikėjos yra R.E.M., Pavement Regina Spektor, Superchunk ir kt.
K: Kokie žanrai buvo sukurti sujungus indie roko elementus? A:Indietronica, arba indie elektroninė muzika, yra žanras, kuriame susilieja indie roko, pop ir elektroninės muzikos elementai. alternatyvi šokių muzika, arba indie šokių muzika, taip pat yra žanras, kuriame susilieja elektroninės šokių muzikos, alternatyvaus roko, indie roko ir naujosios bangos elementai, paprastai apimantis roko žanrų elementus ir naudojantis juos šokių kontekste.
Ieškoti