Indie pop - tai alternatyvaus roko žanras, atsiradęs Jungtinėje Karalystėje devintajame dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo ir dažnai tebėra nepriklausomos muzikos forma, ji glaudžiai siejama su indie roku, abu žanrai panašūs, tačiau tarp jų yra ir skirtumų. Indie rokas paprastai būna griežtesnis, šiurkštesnis ir aštresnio skambesio, o tai kontrastuoja su melodingesniu indie popu. Indie popas taip pat semiasi 1960-ųjų merginų grupių muzikos ir power pop muzikos įtakos, dažnai suteikdamas retro elementų, ir naudoja skambančias gitaras.

Apibrėžimas ir pagrindinės bruožai

Indie pop dažniausiai apibūdinamas kaip melodinis, dainos struktūra orientuotas žanras, kuriam būdinga aiški melodija, švarus gitarinis skambesys (dažnai vadinamas "jangly" tonu), harmoningos priedainio linijos ir kartais sentimentalios arba kasdienybę apmąstančios lyrikos. Produkcija gali būti tiek paprasta ir "namų" (DIY) stilistikos, tiek labiau poliruota — priklausomai nuo grupės. Žanre taip pat dažnai pasitaiko vokalinių harmonijų, akustinio skambesio elementų, styginių ar klavišinių priedų.

Istorija ir raida

1986 m. britų muzikos žurnalas "NME" išleido kasetę "C86", kurioje buvo indie pop ir indie roko muzikos; "C86" atlikėjai kūrė muziką, kurią portalas About.com apibūdino kaip "menkavertę, mėgėjišką namų muzikos formą, giliai besiremiančią saulėtais 60-aisiais metais, pavyzdžiui, "The Byrds" ir "Velvet Underground".

C86 kompaktas turėjo didelę įtaką žanro formavimuisi: jis sugrupavo įvairias grupes po bendru etiketu ir paskatino begalę jaunosios kartos atlikėjų priimti paprastesnį, harmoningesnį bei nostalgiją primenantį skambesį. Vėlesniais metais indie popą stiprino nepriklausomos leidyklos (pvz., Sarah Records), fanzinai, kasetų apsikeitimo kultūra ir universiteto radijo stočių palaikymas.

Pagrindinės scenos ir posūkiai

Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje indie pop išsivystė į keletą poskyrių: nuo švelnesnio, sentimentalaus "twee pop" iki energingesnio power pop ar jangle pop varianto. 1990-aisiais Britpop fenomenas užgožė kai kurias indie scenas, tačiau indie pop toliau gyvavo alternatyviose bendruomenėse. 2000-aisiais ir vėliau internetas, tinklaraščiai ir skaitmeninės platformos suteikė naują impulsą — atsirado "bedroom pop" ir indie pop atgimimas, kai grupės ir solistai galėjo skelbti muziką nepriklausomai nuo tradicinių leidyklų.

Skambesys, temos ir instrumentacija

Indie pop muzikoje dažnai dominuoja:

  • chiming arba jangly gitaros tonai;
  • aiškūs ir dažnai švelnūs vokalai, kartais su harmonijomis;
  • paprasta, melodinė struktūra ir lengvai įsimenantys priedainiai;
  • lyriškos temos apie meilę, nostalgiją, kasdienybės detales ir asmenines patirtis;
  • kartais – retro elementai, įkvėpti 1960-ųjų ar 1970-ųjų pop muzikos.

Žymiausios grupės ir atlikėjai

Ankstyvosios indie popmuzikos grupės yra "The Shop Assistants" arba "The Pastels". Naujesnės šio žanro grupės: Point blank, Travis, The Research ir Maritime. Be to, indie pop istorijoje svarbūs vardai, kuriuos verta paminėti, yra Orange Juice, Belle and Sebastian, The Field Mice, Heavenly, Camera Obscura ir Saint Etienne — kiekviena iš jų prisidėjo prie skirtingų žanro atspalvių formavimo.

Įtaka ir šiandien

Indie pop įtakoja tiek nepriklausomą, tiek komercinę muziką: jo melodiniai sprendimai ir intymi lyrika matomi modernioje alternatyvioje pop scenoje, elektroniniame indie ir net plačiajame pop'e. Šiandien indie pop tęsią tiek tradicijas (nepriklausomų leidimų, DIY estetiką), tiek priima naujas kūrybos priemones — nuo namų studijų iki skaitmeninių platformų ir socialinių tinklų, kurie leidžia greičiau skleisti muziką ir užmegzti ryšius su klausytojais.

Indie pop išlieka įvairus žanras: nuo mielos, naivios "twee" estetikos iki sudėtingesnių, atmosferiškesnių aranžuočių — tačiau visada išsiskiria akcentu į melodiją, emociją ir nepriklausomą kūrybinį požiūrį.