Isslerio orkestras — pirmieji fonografinių įrašų pionieriai
Isslerio orkestras — fonografinių įrašų pionieriai nuo 1888 m.: Edwardo Isslerio kvartetas, pirmieji garso įrašų pradininkai Edisono epochoje.
Isslerio orkestras tikriausiai buvo pirmoji ansamblių grupė, išgarsėjusi dėl fonografinių įrašų ir tapusi vienu iš komercinės garso įrašų pionierių.
1888 m. (ar netrukus prieš tai) muzikos mokytojas ir pianistas Edwardas Issleris (g. 1855, mirties data nežinoma) įkūrė keturių asmenų grupę, skirtą groti populiariąją muziką tuo metu naujajai įrašų technologijai. Pagrindiniai instrumentai buvo fortepijonas, kornetas, fleita ir smuikas. Pirmieji įrašai padaryti 1888 m. Edisonui – fonografo, pirmojo prietaiso, galinčio įrašyti ir atkurti garsą, išradėjui Thomasui Alvai Edisonui.
Įrašų procesas ir repertuaras
Isslerio orkestrui teko dirbti su ankstyvosiomis cilindrinėmis įrašų technologijomis: garsas buvo įrašomas tiesiogiai ant vaškinio cilindro, be galimybės vėliau montuoti ar redaguoti. Tokie įrašai buvo trumpi ir techniškai riboti (ankstyvieji cilindrai leido įrašyti tik kelias minutes), todėl repertuaras dažniausiai buvo trumpi populiarūs kūriniai — šokiai, paradinės maršų aranžuotės, to meto populiarios dainos ir trumpesni klasikinių kūrinių fragmentai, pritaikyti groti mažam ansambliui.
Plėtra, konkurencija ir nuosmukis
Netrukus orkestrui buvo pridedami ir kiti instrumentai, įskaitant tromboną ir klarnetą, kad skambesys būtų pilnesnis ir įrašai patrauklesni pirkėjams. Dalis jų įrašų buvo leidžiami per kompaniją United States Phonograph Co. iš Niujarko (Niu Džersis), kuri labiausiai naudojosi Isslerio ansambliu. Po to, kai kompanijos, kuriai Issleris įrašinėjo daugiausiai įrašų (United States Phonograph Co. iš Niuarko, Niu Džersio valstijoje), klientė ("Columbia") įkūrė nuosavą studijinį orkestrą ir pradėjo rimčiau konkuruoti įrašų rinkoje, Isslerio grupė palaipsniui prarado rinkos dalį. Paskutiniai dokumentuoti jų įrašai datuojami apie 1900 m., nors yra teiginių, kad ansamblis galėjo koncertuoti iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžios.
Grupės sudėtis ir vaidmuo
Keturi pagrindiniai grupės nariai:
- Edwardas Issleris – pianistas ir grupės vadovas;
- kornetistas (solinis ir melodijų vedėjas);
- fleitos grojėjas (aritmija, pučiamųjų partijos);
- smuikininkas (melodijų papildymas ir styginių partijos).
Daugelio ankstyvųjų fonografinių ansamblių narių vardai ne visada tiksliai užfiksuoti komercinėse etiketėse ar leidiniuose, todėl kataloguose kartais matome tik ansamblio pavadinimą be pilnų muzikantų vardų.
Paveldas
Isslerio orkestras laikomas vienu iš svarbių žingsnių komercinių garso įrašų istorijoje: jie parodė, kad muzika gali būti ne tik scenoje patiriama patirtis, bet ir masiškai platinama prekė. Kai kurie jų įrašai išliko vaškinėse cilindrų kopijose ir vėliau buvo skaitmenizuoti — ši medžiaga yra svarbi tyrinėjant ankstyvąją garso technologiją, atlikimo praktiką ir populiariosios muzikos repertuarą XIX a. pabaigoje.
Nors Isslerio orkestras galiausiai prarado reikšmę sparčiai besivystančioje ir konkurencingoje įrašų pramonėje, jo indėlis į tai, kaip ir kokia forma muzika buvo įrašoma bei platinama, išlieka istoriniu reikšmingumu.
Žymūs įrašai
Visi Isslerio įrašai buvo įrašyti į trapius tuščiavidurius cilindrus, pagamintus iš vaškinio medžiagų mišinio, kuris, gaminant tuščius cilindrus, paprastai tapdavo rudos spalvos, todėl dėl savo formos ir įprastos spalvos jie vadinami "rudojo vaško cilindrais". Tikroji jų spalva gali būti nuo beveik baltos iki labai tamsiai rudos. Jie yra maždaug 4¼ colio ilgio ir 2¼ colio skersmens. Išliko nedaug 1890 m. pagamintų cilindrinių plokštelių, o išlikusios beveik niekada nebūna tokios pat būklės kaip naujos, todėl dabar jose įrašytas garsas yra ne toks aiškus, kokį žmonės girdėjo, kai jos buvo naujos, ir į jį įsimaišo daug daugiau triukšmo.
- Vienam iš pirmųjų Edisono padarytų įrašų nėra pavadinimo. Įrašo pradžioje skelbiama, kad cilindrą "Edison Phonograph Works, Orange, New Jersey, grojo Issler Parlor Orchestra".
- 1889 m. kovo mėn. jie įrašė "Edison" skirtą "Penktojo pulko maršą".
- 1891 m. jie įrašė žavų Richardo Genee kūrinį "Nanon Waltz".
- 1894 arba 1895 m. jie įrašė "Electric Light Quadrille". Kaip ir daugelyje keturvėjininkų įrašų, padarytų 1890-aisiais, viduryje įrašo yra pranešimas. Šiame sakoma, kad kitą naktį po įrašo padarymo Isslerio orkestras nemokamai koncertuos "Keystone Hall" salėje ir kad pirmą kartą bus panaudota elektros šviesa (turima omenyje, kad ji pirmą kartą panaudota "Keystone Hall" salėje, o ne visame pasaulyje).
- 1895 m. jie įrašė galbūt pirmąjį "Dixie" kūrinį.
- 1898 m. grupė įrašė "March of the Marines".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Edvardas Isleris?
A: Edvardas Issleris buvo muzikos mokytojas ir pianistas, kuris 1888 m. arba netrukus prieš tai įkūrė keturių asmenų grupę.
Klausimas: Kokiais instrumentais iš pradžių grojo Isslerio orkestras?
A: Iš pradžių Isslerio orkestre grojo fortepijonas, kornetas, fleita ir smuikas.
K: Kada buvo padaryti pirmieji Isslerio orkestro įrašai?
A: Pirmieji Isslerio orkestro įrašai buvo padaryti 1888 m. fonografo išradėjui Thomui Alvai Edisonui.
K: Kokiais dar instrumentais buvo papildytas Isslerio orkestras?
A: Isslerio orkestras buvo papildytas kitais instrumentais, įskaitant tromboną ir klarnetą.
K: Kodėl Isslerio orkestras ėmė prarasti populiarumą?
A: Isslerio orkestras ėmė prarasti populiarumą dėl didesnių grupių.
K: Kada Isslerio orkestras padarė paskutinius įrašus?
A: Isslerio orkestras paskutinį kartą įrašinėjo 1900 m., nors galėjo koncertuoti ir XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje.
K: Kas buvo keturi pagrindiniai Isslerio orkestro nariai?
A: Keturi pagrindiniai Isslerio orkestro nariai buvo fortepijonas, kornetas, fleita ir smuikas.
Ieškoti