Iniciacija — įėjimo į grupę arba perėjimo ritualas
Iniciacija: perėjimo ritualai ir priėmimai — nuo krikšto ar bar micvos iki masonų ir religinės įšventinimo. Atraskite tradicijų, simbolių ir socialinės reikšmės prasmes.
Iniciacija – tai įėjimo į grupę ar visuomenę arba priėmimo į ją ceremonija. Kartais tai taip pat būna oficialus priėmimas į suaugusiųjų bendruomenę. Iniciacijos dažnai priskiriamos prie perėjimo ritualų ir gali apimti religines, kultūrines ar visuomenines apeigas.
Formos ir pavyzdžiai
Iniciacijos gali būti labai įvairios: nuo paprastų simbolinių veiksmų iki sudėtingų ir ilgų ceremonijų. Pavyzdžiai:
- religinės apeigos, pvz. krikščionių krikštas ar sutvirtinimas;
- žydų jaunimo tradicijos, pvz. bar ar bat micva;
- švietimo ar karjeros žymėjimai, pvz. mokyklos baigimas;
- privačios organizacijos ir ordino priėmimas, pvz. priėmimas į masonus, arba į religinį ordiną, pvz. benediktinus;
- klubai, broliškos bendruomenės, kariuomenės ar profesinės organizacijos renginiai, kurie žymi naujo nario įtraukimą.
Paskirtis ir reikšmė
Iniciacijos atlieka kelias svarbias funkcijas:
- Socialinė integracija: padeda naujam nariui įsitvirtinti grupėje ir suprasti jos taisykles bei vertybes.
- Identiteto formavimas: ženklina pokytį – vaikystės ar pažinties pabaigą ir naujo vaidmens pradžią.
- Legitimumas: suteikia oficialų pripažinimą ir galbūt teises bei pareigas bendruomenėje.
- Kultūrinė atmintis: perduoda tradicijas, ritualus ir simbolius iš kartos į kartą.
Tipinės iniciacijos dalys
Nors ritualai skiriasi, daugelyje iniciacijų pasitaiko panašių elementų:
- simbolinis veiksmų pakartojimas (pvz., vandens, ugnies ar drabužių keitimas);
- pareigų ir priesaikų priėmimas arba žodinis įsipareigojimas;
- mentorių ar vyresniųjų pritarimas ir palaikymas;
- viešas pripažinimas per bendrą šventę ar ceremoniją;
- kartais – pasitraukimas į tam tikrą izoliuotą etapą arba testavimas, kurio metu įvertinami drąsa, ištvermė ar įgūdžiai.
Šiuolaikinės iniciacijos ir saugumas
Šiuolaikiniame pasaulyje iniciacijos pritaikomos prie teisinių ir etinių standartų. Kai kurios tradicijos buvo pakeistos arba sušvelnintos, kad išvengti žalingų praktikų. Ypač daug diskusijų kelia neformalių grupių, pavyzdžiui, broliškų organizacijų, pateikiami ritualai, kuriuose gali pasireikšti prievarta arba pažeminimas (angl. hazing). Dėl to kai kuriose šalyse ir institucijose taikomi griežti reglamentai bei draudimai.
Etika ir kritika
Iniciacijos gali būti kritikuojamos už:
- išskirtinumą: ritualai kartais skiria grupes nuo likusios visuomenės ir gali užtvirtinti galios nelygybę;
- smurtą ar žeminimą: kai kurios praktikos kenkia dalyvių fizinei ar psichinei sveikatai;
- kultūrinę prievartą: tradicijų atgaivinimas ar perėmimas be tinkamo konteksto gali būti suvokiamas kaip kultūrinė neteisybė.
Vis dėlto daug iniciacijų yra teigiamai vertinamos, nes jos stiprina bendruomeniškumo jausmą, perduoda vertybes ir padeda asmenims žengti naują gyvenimo etapą. Asmuo, dalyvaujantis iniciacijos ceremonijoje, vadinamas įšventintuoju.
Masonų įšventinimas. XVIII a.
Etimologija
Angliškas žodis kilęs iš lotyniško žodžio initium: "įėjimas" arba "pradžia". Susijęs angliškas veiksmažodis initiate reiškia pradėti arba pradėti tam tikrą veiksmą.
Genčių iniciacijos
Genčių bendruomenėse dažnai vyksta iniciacijos. Daugelyje Afrikos genčių iniciacija reiškia vyrų apipjaustymą, o kartais ir moterų apipjaustymą arba lytinių organų žalojimą. Manoma, kad iniciacija būtina, kad asmuo būtų laikomas visateisiu genties nariu. Priešingu atveju asmeniui gali būti neleidžiama dalyvauti apeigose ar net socialiniuose ritualuose, pavyzdžiui, santuokoje. Vyrui nebus leista vesti ar turėti kokių nors ypatingų santykių su moterimi, kuri nepraėjo iniciacijos, nes ji nelaikoma moterimi.
Iniciaciją galima laikyti įvykiu, kuris gali padėti paaugliams pasirengti būti gerais vyrais ir žmonomis. Dėl modernizacijos į iniciaciją žiūrima ne taip rimtai kaip anksčiau, tačiau vis dar yra tam tikrų sričių, kuriose iniciacijos vis dar atliekamos.
Kai kuriose Afrikos gentyse berniukai iniciacijos apeigas atlieka 3-4 mėnesius, o mergaitės - 1-2 mėnesius.
Australijos aborigenų gentys paprastai ilgą laiką padėdavo pasirengti paaugliams berniukams, mokydavo juos Įstatymo, kol jie būdavo pasiruošę dalyvauti didelėse sudėtingose iniciacijos apeigose, kai pagaliau būdavo pripažįstami vyrais savo visuomenėje. Daugumoje genčių apipjaustymas ir skarifikacija buvo vyrų iniciacijos ritualų dalis, o daugelis Centrinės Australijos genčių praktikavo ir subiniciaciją.
Literatūra
- Mircea Eliade, Rites and Symbols of Initiation, pirmasis leidimas, New York, NY Harper and Row, 1958.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra inicijavimas?
A: Iniciacija - tai ceremonija, kuria pažymimas įstojimas į grupę ar visuomenę arba priėmimas į ją, ir tai gali būti oficialus priėmimas į suaugusiųjų bendruomenę.
K: Ar iniciacijos ceremonijos gali būti religinės?
A: Taip, iniciacijos ceremonijos gali būti religinės apeigos, pavyzdžiui, krikščionių krikštas ar sutvirtinimas arba žydų bar ar bat micva.
K: Kokios dar grupės gali rengti iniciacijos ceremonijas?
A: Kitos grupės, kuriose gali būti rengiamos įšventinimo ceremonijos, yra broliškos organizacijos, pavyzdžiui, masonai, arba religiniai ordinai, pavyzdžiui, benediktinai.
K: Kas yra įšventinamasis?
A.: Įšventinamasis yra asmuo, kuris dalyvauja įšventinimo ceremonijoje ir yra priimamas į grupę ar draugiją.
K: Ar mokyklos baigimas laikomas įšventinimu?
A: Taip, mokyklos baigimas gali būti laikomas tam tikra iniciacija.
K: Ar iniciacija vyksta tik vieną kartą gyvenime?
A: Nebūtinai. Priklausomai nuo grupės ar draugijos, iniciacija gali įvykti kelis kartus, kai asmuo pakyla arba yra priimamas į skirtingus organizacijos lygius.
K: Ar iniciacijos ceremonijos gali skirtis savo ritualais ir tradicijomis?
A: Taip, iniciacijos ceremonijų ritualai ir tradicijos gali skirtis priklausomai nuo grupės ar visuomenės ir jų papročių bei įsitikinimų.
Ieškoti