Tarpinis šovinys: apibrėžimas, istorija ir pagrindiniai pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra tarpinis šovinys: apibrėžimas, istorija, techninės savybės ir žymiausi pavyzdžiai (StG-44, 7,62×39, 7,92 Kurz) — trumpai ir aiškiai.
Tarpinis šovinys – tai kulka arba šovinys, kurių balistinės savybės (energija, greitis, dydis) užima tarpą tarp pistoletų ir pilno kalibro šautuvų šovinių. Jie dažnai montuojami į šturmo šautuvus ir kai kuriuos lengvuosius kulkosvaidžius. Lyginant su viso kalibro šautuvų šoviniais, tarpiniai šoviniai paprastai turi mažesnę pradinę energiją, mažesnį atatrankos impulsą ir mažesnį masės kiekį, todėl juos lengviau nešioti didesniais kiekiais. Tuo pat metu jie paprastai siūlo geresnę stabdomąją galią, didesnį skvarbumą ir didesnį efektyvų veikimo nuotolį nei daugumos pistoletų šoviniai. Dėl šių kompromisų tarpiniai šoviniai tapo standartu daugelyje trumpų ir vidutinio nuotolio karinių ginklų.
Istorinė raida
Tarpinio šovinio koncepcija susiformavo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Vokietijos kariuomenė, kurdama StG-44, padarė išvadą, kad 90–95 % susišaudymų vyksta mažesniu nei ~300 metrų atstumu. Tradiciniai lygiavamzdžiai šautuvai buvo per sunki ginklo masė ir per didelė atatranka greitam automatinės ugnies naudojimui artimuose susidūrimuose, o pistoletai automatai praranda efektyvumą ir tikslumą didesniuose atstumuose. Todėl vokiečiai siekė kompromiso – pakankamai galingo, bet mažesnio šovinio, ir tai lėmė StG-44 atsiradimą. StG-44 šaudė 7,92 x 33 mm „Kurz“ šovinį, kuris pasižymėjo mažesne dėtuvės talpa ir mažesne balaistine galia nei tradicinis 7,92 x 57 mm mauzeris, bet pranašumu valdant automatinius padejimus ir efektyvumu vidutiniuose nuotoliuose. Nors StG-44 pasirodė per vėlai, kad reikšmingai pakeistų karo eigą, jo idėjos turėjo didelę įtaką vėlesniems konstruktoriams.
Atradus StG-44, sovietų specialistai ėmėsi kurti panašius sprendimus. Jie sukūrė 7,62 x 39 mm šovinį, grindžiamą didesnio 7,62 x 54 mm R šovinio technologijomis, ir integravo jį į naujus šaunamuosius ginklus, tokius kaip AK-47, SKS ir RPK. Šie ginklai pasižymėjo dideliu patikimumu, paprastumu ir tinkamumu kovoms artimuose bei vidutiniuose nuotoliuose.
Per Vietnamo karo patirtį Jungtinių Valstijų kariuomenė pastebėjo, kad 7,62 mm NATO šoviniai yra santykinai sunkūs ir riboja nešiojamų šovinių skaičių. Tai paskatino perėjimą prie mažo kalibro, didelio greičio (SCHV – angl. Small Caliber High Velocity) koncepcijos: 5,56 mm NATO šovinys. Nors 5,56 mm šovinys yra mažesnės masės ir kai kuriais atvejais turi mažesnę peršaunamąją galią nei 7,62 mm NATO, jis užtikrina didesnį pradžio greitį, mažesnę atatranką ir leidžia kariauti nešiotis daugiau šovinių. Šios idėjos pagrindu buvo sukurti ginklai, tokie kaip M16, M4, SAW M249, FAMAS, SteyrAUG ir G36.
Pagrindiniai pavyzdžiai
- StG-44 – vienas pirmųjų komerciškai ir kariniu mastu naudojamų šturmo šautuvų, šaudė 7,92 x 33 mm „Kurz“ šoviniais.
- AK-47, SKS, RPK – šie sovietiniai ginklai naudojo 7,62 x 39 mm tarpinį šovinį.
- M16, M4, SAW M249 – NATO ginklai, daugiausia naudodami 5,56 mm NATO šovinius.
- AK-74 – Michailo Kalšnikovo sukurtas ginklas, pritaikytas 5,45 x 39 mm šoviniui, atsakas į SCHV tendencijas.
Techninės savybės ir taktinės pasekmės
Balansas tarp galingumo ir valdomumo: tarpiniai šoviniai sukurti taip, kad leistų efektyviai naudoti automatinę ugnį kontroliuojamu tempu. Mažesnė atatranka pagerina taiklą serijiniu šaudymu, o šovinių masė leidžia kariauti nešiotis daugiau municijos.
Efektyvus nuotolis: tarpiniai šoviniai paprastai skirti efektyviam naudojimui vidutiniuose nuotoliuose (iki kelių šimtų metrų). Jie nėra tokie tinkami ilgesnio nuotolio šaudyme kaip pilno kalibro šoviniai, bet ženkliai pralenkia pistoletų ar automatinio pistoleto amuniciją.
Poveikis kūnui ir šarvams: tarpiniai šoviniai gali lengvai peršaudyti nemažą dalį lengvų ar senesnių neperšaunamų liemenių, tačiau modernūs kompozitiniai ar plokšteliniai šarvai dažnai suteikia didesnį apsaugos lygį. Tikslesnis suvestinis poveikis priklauso nuo kulkos deformacijos, energiškumo ir sukimosi.
Šiuolaikinis naudojimas ir tendencijos
Daugelyje pasaulio kariuomenių tarpinių šovinių koncepcija išlieka dominuojanti pėstininkų ginklų klasėje. NATO šalininkai daugiausia naudoja 5,56 mm NATO arba 7,62 mm NATO (pilno kalibro) sprendimus priklausomai nuo misijos reikalavimų; daug valstybių vysto arba diegia persvarstytas parinktis (pvz., šiek tiek sunkesni 6,8 mm ar kiti vidutinio segmento sprendimai), kad rasti optimalų kompromisą tarp užakstinimo, pratekėjimo ir krovinio masės.
Privalumai: geresnis kontrolės balansas automatinėje ugnyje, didesnė nešiojamo šovinių talpa, pakankamas nuotolis ir galia vidutiniuose susidūrimuose.
Trūkumai: ribotas efektyvus nuotolis ir smūgio galia ilgesniuose atstumuose, mažesnis peršaunamumas nei pilno kalibro šovinių, galimi kompromisai priklausomai nuo misijos.
Apibendrinant, tarpinis šovinys – tai strateginis kompromisas tarp mobilumo ir galingumo, sukurtas optimizuoti kario kovinę ištvermę ir ugnies efektyvumą trumpuose bei vidutiniuose nuotoliuose. Istorija nuo StG-44 iki šiuolaikinių NATO ir Rytų sprendimų rodo, kad ši koncepcija yra viena iš svarbiausių XX ir XXI a. šaunamojo ginklo plėtros krypčių.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra tarpinės kasetės?
A: Tarpiniai šoviniai - tai kulkos, naudojamos automatams ir kai kuriems lengviesiems kulkosvaidžiams. Jie nėra tokie dideli kaip pilnavamzdžių šautuvų kulkos, tačiau vis tiek turi didesnę stabdomąją galią, skvarbumo galią ir veiksmingą nuotolį nei dauguma pistoletinių kulkų.
K: Kas yra StG-44?
A: StG-44 buvo Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos kariuomenės gaminamas pistoletas, šaudęs tarpiniu šoviniu, vadinamu 7,92 x 33 mm Kurz kulka. Ji buvo sukurta taip, kad būtų pakankamai gera daugumai susišaudymų ir turėtų pakankamą stabdomąją galią, skvarbiąją galią ir veiksmingą nuotolį, kad galėtų peršauti daugumą neperšaunamų liemenių ir nužudyti suaugusį žmogų, jei būtų gerai nusitaikyta.
K: Kokiuose ginkluose naudojami tarpiniai šoviniai?
A: Tarpiniai šoviniai naudojami daugelyje trumpojo ir vidutinio nuotolio ginklų, pavyzdžiui, šturmo šautuvuose ir kai kuriuose lengvuosiuose kulkosvaidžiuose. Pavyzdžiui, rusiški 7,62 x 39 mm, 7,62 mm NATO ir vokiški 7,92 Kurz.
K: Kaip kilo idėja sukurti tarpinį šovinį?
A: Tarpinio šovinio idėja kilo Vokietijos kariškiams gaminant StG-44 Antrojo pasaulinio karo metais, kai jie sužinojo, kad dauguma susišaudymų vyksta mažesniu nei 300 metrų atstumu. Užraktiniai šautuvai buvo per lėti šaudyti trumpais atstumais, o automatai buvo ne tokie tikslūs ir galingi didesniais atstumais, todėl reikėjo visai kitokio ginklo, kuris galėtų tiksliai šaudyti iki 300 metrų ir turėtų pakankamai stabdomosios galios nužudyti žmogų tokiu atstumu, o jo kulka būtų pakankamai maža, kad kariai galėtų jų nešiotis daug - tai tapo žinoma kaip tarpinis šovinys arba šturmo šautuvas, kurio pirmasis pavyzdys buvo StG-44, šaudantis savo 7 kulkomis. 92 x 33 mm Kurz kulka, kuri buvo perpus mažesnė už standartinio šautuvo kulkas, tačiau vis tiek pakankamai galinga, kad tinkamai nukreipta prasiskverbtų pro daugumą neperšaunamų liemenių.
K: Kas yra SCHV?
A: SCHV reiškia "Small Caliber High Velocity" (mažo kalibro didelio greičio kulka), kuri reiškia labai mažą kulką, tačiau pasižymi dideliu greičiu, todėl, nepaisant jos dydžio, jos veikimo nuotolis yra didelis. Šio tipo šaudmenis Vietnamo karo metu sukūrė amerikiečių kareiviai, kurie manė, kad sužeisti, o ne nužudyti kareivius būtų veiksmingiau, nes kolegos kareiviai turėtų rizikuoti savo gyvybe gelbėdami sužeistuosius, tačiau gerai nusitaikius vis tiek galima lengvai nužudyti žmogų.
K: Kas sukūrė AK74?
A: AK74 sukūrė Michailas Kalšnikovas, kuris taip pat sukūrė AK47, tačiau jis šaudė 545x39 mm šoviniais - jį pasamdė Sovietų Sąjunga, matydama, kad amerikiečių pajėgos Vietname naudojo 556 mm NATO šaudmenis.
Ieškoti