AK-47: Kalašnikovo rusų automatas — istorija, veikimas ir variantai

AK-47: Kalašnikovo automatas — išsamiai apie jo istoriją, veikimą, populiarius variantus, patikimumą ir panaudojimą karo bei civiliuose kontekstuose.

Autorius: Leandro Alegsa

AK-47 (Avtomat Kalašnikova, 1947) yra rusiškas automatas, sukurtas 1947 m. ir oficialiai priimtas į tarnybą apie 1949 m. Jį suprojektavo Michailas Kalašnikovas, o vėliau sukurta atnaujinta versija AKM. Vėlesnis pagrindinis pakeitimas sovietų ir vėlesnėse rinkose tapo AK-74, skirtas naujam 5,45×39 mm šovinį naudojančiam patronui.

Kilmė ir plitimas

AK-47 greitai išgarsėjo ir paplito visame pasaulyje dėl paprastos konstrukcijos, mažų gamybos sąnaudų ir didelio patikimumo ekstremaliomis sąlygomis. Šis ginklas buvo gaminamas licencijuotai ir nelegaliai daugelyje šalių (pvz., Kinijoje - Type 56, Jugoslavijoje - M70 ir kt.), todėl AK tipo automatai tapo vienu iš labiausiai paplitusių šautuvų istorijoje. Spėjama, kad pasaulyje egzistuoja dešimtys milijonų AK ir jų kopijų.

Konstrukcija ir veikimo principas

AK-47 naudoja dujinį ilgo judesio stūmoklinį mechanizmą su besisukančiu užraktu. Kai šovinys užsidega ir kulka juda vamzdžiu, dalis dujų nukreipiama į vamzdelį virš vamzdžio ir stumiamą stūmoklį, kuris per ilgesnį stūmoklinį mechanizmą atlaisvina ir atstumia užrakto grupę. Tai leidžia automatiškai išstumi šovinį iš kameros ir užtaisyti kitą šovinį be rankinio perkeitimo. Užraktas naudoja besisukantį užraktinį elementi, o vamzdis dažnai būna chromuotas, kad padidintų atsparumą nusidėvėjimui ir korozijai.

Originaliai AK-47 buvo kūriamas 7,62×39 mm kalibrui, standardinė dėtuvelė talpina 30 šovinių. Ginklo šaunamumas: automatinis arba dalinis (daugumoje modelių yra galimybė pasirinkti šaudos režimą). Techninės charakteristikos apytiksliai: šaudymo dažnis ~600 š./min., efektyvus šaudymo nuotolis apie 300–400 m, išvamzdžio greitis priklauso nuo šovinys — apie 700–730 m/s originaliems 7,62×39 mm šoviniams.

Variantai ir giminaičiai

AK serija turi labai daug variantų, pritaikytų skirtingoms užduotims:

  • AK-47 – originali konstrukcija (dažnai su kaltiniu arba kalimo tipo korpusu);
  • AKM – 1959 m. modernizuota versija su lengvesniu, štampuotu korpusu, slėgio nusileidimo detale ir efektyvesne garso slopinimo/atatrankos sistema;
  • AKS-47 – sulankstoma nugarinė kuokštelė / sulankstoma spyruoklinė galvutė (skirta patogiam laikymui šarvuočiuose ir kt.);
  • AKMS – AKM versija su sulankstoma apkaba;
  • Sutrumpintos / karabiniškos versijos – skirtos šarvuočių ekipažams ir specialiosioms pajėgoms; vėlesnė žinoma trumpa versija yra AKS-74U (pagal AK-74, šaunanti 5,45×39 mm), kuri tapo plačiai naudota kaip „krinkov“ tipo karabinas;
  • RPK – lengvas kulkosvaidis, paremtas AK konstrukcija, su ilgesniu vamzdžiu, sustiprintu korpusu, stoveliu ir dažnai didesne dėtuve (pvz., 40 arba būgninės dėtuvelės) — skirtas kaip būrio automatinis ginklas (RPK).

Be to, AK konstrukcija padarė įtaką ir kitų ginklų projektavimui: ji buvo panaudota kuriant Dragunovo snaiperio šautuvą (SVD) komponentų koncepcijas ir pritaikyta pusiau automatinėms civiliškai pritaikytoms versijoms, tokioms kaip Saiga-12 (kuri naudoja AK pagrindu sukurtą mechanizmą ir komponentus).

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

  • Paprasta konstrukcija ir lengvas aptarnavimas — šautuvą paprasta valyti ir remontuoti net lauko sąlygomis;
  • Aukštas patikimumas — veikia nešvarioje, smėlingoje, šaltyje ir purve aplinkoje dėl santykinai laisvų tolerancijų tarp judančių dalių;
  • Platus komponentų ir atsarginių detalių prieinamumas bei didelis gamybos mastas sumažina kainą;
  • Universali platforma — daug modifikacijų pritaikymui įvairioms užduotims (karabinas, kulkosvaidis, serijinė gamyba civiliams variantams).

Trūkumai:

  • Mažesnis taiklumą ir kulkos trajektorijos stabilumas palyginti su kai kuriais moderniais Vakarų šautuvais, ypač ilgesniuose nuotoliuose;
  • Didesnė atatranka su 7,62×39 mm kalibru palyginti su mažesnio kalibro, mažesnės atatrankos šoviniais (pvz., 5,45×39 mm);
  • Ergonomikos aspektai — ankstesni modeliai turi paprastesnę arba mažiau reguliuojamą įrangą, ribotesnę dalyvių montavimo galimybes (iki modernių modulinių sistemų laikų).

Naudojimas ir įtaka

AK-47 ir jo variantai iki šiol naudojami daugelio valstybių kariuomenėse, policijos ir ginkluotų grupuočių. Dėl prieinamumo jis tapo populiarus ir tarp teroristų, sukilėlių bei įvairių ginkluotų formuočių. Dėl savo ikoninės formos ir paplitimo AK-47 taip pat tapo kultūriniu simboliu — jis vaizduojamas vėliavose, logotipuose ir mene.

Techniniai duomenys (tipiniai, priklauso nuo modelio)

  • Kalibras: dažniausiai 7,62×39 mm (originalus AK-47); vėlesnės versijos 5,45×39 mm (AK-74) ir kiti eksportiniai kalibrai;
  • Veikimo principas: dujinis, ilgo judesio stūmoklis, besisukantis užraktas;
  • Dėtuvelė: paprastai 30 šovinių išlenkta dėtuvelė (yra ir 10, 20, 40 ar būgninės versijos);
  • Šaudymo režimai: pusiau automatinis ir pilnai automatinis (daugumoje karo variantų yra pasirinkimo galimybė);
  • Maždaug šaudymo dažnis: apie 600 š./min.;
  • Efektyvus šaudymo nuotolis: apie 300–400 m (priklauso nuo šovinio ir optikos).

AK-47 istorija, paplitimas ir įtaka šiuolaikinei ginkluotei yra didžiulė — tai viena iš nedaugelio konstrukcijų, kuri išliko plačiai naudojama ir toliau vystoma per dešimtmečius.

Paplitimas trečiojo pasaulio šalyse

Prokomunistinėse valstybėse AK-47 tapo Trečiojo pasaulio revoliucijos simboliu.

Jie buvo naudojami Kambodžos pilietiniame kare ir Kambodžos-Vietnamo kare. Devintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga tapo pagrindine ginklų pardavėja šalims, kurioms Vakarų valstybės paskelbė embargą. Tarp jų buvo tokios Artimųjų Rytų šalys kaip Iranas, Libija ir Sirija, kurios palankiai vertino Sovietų Sąjungos paramą Izraeliui. Po Sovietų Sąjungos žlugimo (1989-1990 m.) AK-47 buvo atvirai ir juodojoje rinkoje parduodami bet kuriai pinigų turinčiai grupuotei, įskaitant narkotikų kartelius ir diktatūrines valstybes. Pastaruoju metu jie atsidūrė islamo grupuočių, tokių kaip Al-Qaeda, ISIL ir Talibanas Afganistane ir Irake, bei FARC, Ejército de Liberación Nacional partizanų Kolumbijoje, rankose.

Šio ginklo plitimą rodo ne tik skaičiai. AK-47 yra Mozambiko vėliavoje - taip pripažįstama, kad šalis nepriklausomybę iškovojo daugiausia dėl to, kad efektyviai naudojo savo AK-47. Jis taip pat yra Rytų Timoro ir revoliucijos laikų Burkina Faso herbuose, taip pat "Hezbollah", FARC-EP, Naujosios liaudies armijos Filipinuose, TKP/TIKKO ir kitų "revoliucinių tautų" grupių vėliavose.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra AK-47?


A: AK-47 yra rusiškas kovinis šautuvas, pirmą kartą panaudotas 1949 m. Jį suprojektavo Michailas Kalašnikovas ir jis greitai išgarsėjo dėl savo patikimumo, paprastumo ir lengvo naudojimo.

K: Kas naudoja AK-47?


A: AK-47 ir jo įpėdinius tebenaudoja daugelis pasaulio kariuomenių, taip pat teroristų ir sukilėlių grupuotės.

K: Kokie yra kai kurie AK-47 variantai?


A.: AK-47 variantai yra šie: AKS-47 versija su sulankstoma lazda (AKS-47), sutrumpinta versija su sulankstoma lazda (AKMSU), lengvojo kulkosvaidžio variantas (RPK) ir kiti, pavyzdžiui, sks/Dragunovo snaiperinis šautuvas ir pusiau automatinis šautuvas "Saiga-12".

K: Kaip AK-47 perkraunamas?


A: AK-47 perkraunamas dujomis - kai kulka paleidžiama į vamzdį, dalis už jos esančių dujų patenka į nedidelį vamzdelį, kuris išstumia užraktą, kad būtų galima perkrauti ginklą ir kiekvieną kartą to nereikėtų daryti rankiniu būdu.

Klausimas: Ar AK-47 yra pusiau automatinis, ar visiškai automatinis?


A: Dauguma AK-47 versijų yra visiškai automatiniai šaunamieji ginklai, tačiau yra ir tokių, kurie skirti naudoti tik pusiau automatiniu režimu, kai po kiekvieno šūvio reikia iš naujo paspausti ir atleisti nuleistuką.

K: Kokio tipo šoviniais šaudo AKS74U?


A: AKS74U šaudo 5,45 kalibro šoviniais iš Ak 74 ginklų sistemos.

K: Kas sukūrė Ak 47 ?



A: Ak 47 sukūrė Michailas Kalašnikovas 1947 m.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3