Džanakpuro zona (Nepalas): aprašymas, istorija ir Džanakpuras miestas

Atraskite Džanakpuro zoną (Nepalas): miesto istoriją, legendas apie karalių Janaką, kultūrą, svarbiausias šventyklas ir lankytinas vietas kelionei.

Autorius: Leandro Alegsa

Džanakpuras (nepalų kalba: जनकपुर अञ्चलListen ) - viena iš keturiolikos Nepalo zonų, besidriekianti nuo Indijos sienos pietuose iki Tibeto sienos šiaurėje, Sagarmatha zonos rytuose ir Bagmatio bei Naryani zonų vakaruose.

Džanakpuro zonos būstinė ir pagrindinis miestas yra Džanakpuras. Tai istorinis hinduizmo centras ir svarbi piligrimų traukos vieta. Pagal Ramajanos pasakojimus čia stovėjusi karaliaus Janako sostinė — Janakpuras siejamas su Viešpaties Ramos istorija ir Ajodhjos karaliaus Dašarathos laikais minėtomis įvykiais. Zonai suteiktas pavadinimas kyla nuo legendinio karaliaus Janako ir jo sostinės Džanakpuro.

Miestai ir gyvenvietės

Pagrindiniai miestai ir gyvenvietės Džanakpuro zonoje:

  • Kamalamai (vidiniame Terajuje)
  • Bhimešvoras
  • Bardibas
  • Dhalkebaras
  • Džalešvoras
  • Malangva
  • Gaušala Bazaras
  • Matihanis (išoriniame Terajuje)

Istorija

Regionas yra istorinio Mithilos (Mithila) kultūrinis centras, kuriame klestėjo senovinė karalystė, vadinta Janako karalyste. Džanakpuras nuo senų laikų yra susijęs su Ramajanos pasakojimais — čia tradiciškai laikoma, kad gimė arba gyveno deivė Sita, Viešpaties Ramos žmona. Dėl šios religinės reikšmės mieste ir aplinkiniuose kaimuose susiformavo gausi ritualinė ir folklorinė tradicija, kurią puoselėja vietos gyventojai iki šiol.

Kultūra ir religinė reikšmė

Džanakpuras yra svarbus hinduistų piligrimystės centras. Vienas žymiausių objektų mieste yra Janaki Mandir — skirta dievybei Sita, čia vyksta svarbūs religiniai renginiai ir šventės. Kasmet pritraukiami tūkstančiai piligrimų iš Nepalo ir Indijos, ypač per šventes, tokias kaip Vivah Panchami (Ramos ir Sitos santuokos minėjimas), Ram Navami ir Dussehra.

Regionas pasižymi turtinga Maithili kultūra: kalba (Maithili), liaudies menas (īšalim Tibeto–Indijos regionui būdingos rankdarbio tradicijos, įskaitant Mithila/Madhubani tapybą), muzika ir šokiai yra plačiai paplitę.

Geografija ir klimatas

Džanakpuro zona apima žemų Terajų lygumas pietuose ir kylantį kalvotą reljefą į šiaurę. Pietinė dalis yra derlingos lygumos, kuriose dominuoja žemdirbystė, o į šiaurę einantis reljefas pereina į kalnuotas sritis. Klimatas yra subtropinis: karštos ir drėgnos vasaros su monsuniniais lietumis bei šaltesni žiemos mėnesiai. Terajų dalyje dažni potvyniai per intensyvias liūtis.

Ekonomika

Regiono ekonomika daugiausia paremta žemės ūkiu — auginami ryžiai, kukurūzai, žemės riešutai ir kiti pasėliai. Svarbi ir prekyba su kaimynine Indija; pasienio miestai ir turgūs yra prekybos centrai. Turizmas ir piligriminis ruchas prisideda prie vietinės ekonomikos: lankytojai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo ir suvenyrų paslaugomis. Taip pat svarbūs yra vietiniai amatai ir rankdarbiai.

Transportas ir ryšiai

Džanakpuras turi kelių jungtis su kitomis Nepalo dalimis ir su Indija. Pagrindiniai kelių maršrutai sujungia miestus tiek vidiniuose Terajų ruožuose, tiek kylant į kalvotas vietoves. Janakpuras taip pat pasižymi geležinkelio jungtimi su Indijos pusėje esančiu Jaynagaru (Jaynagar–Janakpur trasa), o mieste veikia ir oro uostas, kuris užtikrina vidaus skrydžius. Šios jungtys palengvina tiek keleivių, tiek prekių judėjimą.

Gyventojai ir kalbos

Vietos gyventojus sudaro daugiausia maitiniai (Maithil) — induistų bendruomenės, nors taip pat yra musulmonų ir kitų religinių grupių. Pagrindinės vartojamos kalbos yra Maithili, nepali ir regioninės dialektinės formos (taip pat naudojama ir bhojpuri kai kuriose vietovėse).

Administraciniai pokyčiai

Reikia pažymėti, kad 2015 m. Nepalas pakeitė administracinį padalinimą: buvusios zonos (įskaitant Džanakpuro zoną) buvo panaikintos, jas pakeitus septyniomis provincijomis. Džanakpuro teritorijos didžioji dalis šiuo metu priklauso dabartinei Province No. 2 (kartais vadinamai Madhesh/Madesh Region). Tačiau istorinis ir kultūrinis terminas „Džanakpuras“ tebėra plačiai vartojamas apibūdinti šiai tradicinei teritorijai ir jos reikšmei.

Džanakpuras išlieka svarbiu Nepalo kultūriniu ir religinio paveldo centru, jungiančiu istorines legendas, stiprias vietines tradicijas ir šiuolaikinę gyvenimo realybę.

Apygardos

Džanakpuras padalytas į šešis rajonus. Jie yra šie.

Apygarda

Tipas

Centrinė būstinė

Dhanusos rajonas

Išorinis Terajus

Džanakpuras

Dolakha rajonas

Kalnai

Charikot

Mahotari rajonas

Išorinis Terajus

Jaleshwar

Ramečapo rajonas

Kalnas

Manthali

Sarlahi rajonas

Išorinis Terajus

Malangva

Sindhuli rajonas

Vidinis Terajus

Kamalamai

Susiję puslapiai

·         v

·         t

·         e

Nepalo regionai ir zonos

Rytų regionas (Purvančalis)

Nepal

Centrinis regionas (Madhjamančalas)

Vakarų regionas (Paščiomančalas)

Vidurio vakarų regionas (Madhja Paščiomančalas)

  • Bheri
  • Karnali
  • Rapti

Tolimųjų vakarų regionas (Sudur Pashchimanchal)

  • Mahakali
  • Seti

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Džanakpuras?


A: Džanakpūras yra viena iš keturiolikos Nepalo zonų, esanti tarp Indijos sienos pietuose ir Tibeto sienos šiaurėje. Tai istorinis hinduizmo miestas, kuris, kaip manoma, buvo karaliaus Janako sostinė.

Klausimas: Kokie miestai yra Džanakpuro zonoje?


A: Kai kurie Džanakpuro zonoje esantys miestai yra šie: Kamalamai (vidiniame Terajuje), Bhimešvoras ir Bardibas, Dhalkebaras, Džalešvoras, Malangva, Gaušala Bazaras ir Matihanis (išoriniame Terajuje).

K: Kas buvo karalius Džanakas?


A: Manoma, kad karalius Janakas buvo Viešpaties Ramos, kuris buvo Ajodhjos karaliaus Dašarathos sūnus, uošvis.

K: Kokia zona ribojasi su Džanakpuro zona?


A: Sagarmatha zona ribojasi su Janakpuro zona rytuose, o Bagmatio ir Naryani zonos - vakaruose.

K: Kur yra Džanakpuro zonos būstinė?


A: Džanakpuro zonos būstinė yra pagrindiniame jos mieste, dar vadinamame Džanapuru.


K: Kaip ši zona gavo savo pavadinimą?


A: Šios zonos pavadinimas kilo nuo karaliaus Džanako ir jo sostinės Džanapuro.

K: Su kokia religija susijęs šis miestas? A: Šis miestas susijęs su induizmu.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3