Viceadmirolas Džonas Byronas (1723 m. lapkričio 8 d. – 1786 m. balandžio 10 d.) buvo Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno karininkas ir politikas. Jis pelnė pravardę "Foul-weather Jack" (liet. „blogo oro Džekas“) dėl dažnų susidūrimų su audromis ir prastais jūrinio oro sąlygų etapais savo karjeros metu. Byronas dalyvavo keliose svarbiose ekspedicijose ir karo operacijose, ėjo vyriausias pareigas kolonijinėje administracijoje ir buvo paaukštintas į aukštą laivyno laipsnį prieš pat mirtį.
Karjera jūroje
Būdamas jaunas jūreivis, Byronas dalyvavo admirolo Džordžo Ansono (George Anson) vadovaujamoje ekspedicijoje aplink pasaulį (1740–1744). Ekspedicijos metu dalis eskadros, tarp jų laivas HMS Wager, patyrė nelaimes prie pietų Čilės pakrantės; Byronui pavyko išgyventi ir vėliau sugrįžti į Angliją. Ši patirtis įtvirtino jo reputaciją kaip tvirto ir ištvermingo jūreivio.
Vėliau Byronas kilo laipsniškai karjeros laiptais: jis tarnavo įvairiose laivyno pareigose, vadovavo eskadroms ir laivams, dalyvavo Septynerių metų kare (1756–1763) ir vėlesnėse jūrų operacijose. 1764–1766 m. jis apiplaukė pasaulį kaip komodoras su savo eskadra — ši kelionė taip pat buvo pažymėta sunkiomis audromis, kas dar labiau prisidėjo prie jo pravardės „Foul-weather Jack“.
Po 1768 m., kuomet Hju Palliseris (Hugh Palliser) išvyko, Byronas tapo Niufaundlendo gubernatoriumi (Newfoundland) ir ėjo šias pareigas keletą metų, rūpindamasis tiek vietine administracija, tiek laivyno interesais šioje svarbioje žvejybos ir prekybos zonoje. Vėlesniais metais jis dalyvavo ir Amerikos revoliucijos metu vykusiose operacijose bei ėjo aukštesnes vadovaujančias pareigas laivyne.
Prieš mirtį 1786 m. Byronas buvo paaukštintas iki viceadmirolo rangų — jis buvo vienas iš laivyno vyriausiųjų karininkų (angl. Vice-Admiral of the White), o jo karjera paliko žymes tiek laivyno istorijoje, tiek Britanijos jūrų ekspedicijų tradicijose.
Asmeninis gyvenimas ir palikimas
Byronas gimė Viljamo Byrono, 4-ojo barono Byrono, ir Frančeskos Berklio (Frances Berkeley) šeimoje. Jis buvo tėvas kapitonui Džonui Byronui, kuris savo ruožtu davė pradžią garsios Byronų giminei.
Jo anūkai tapo dar žymesni: poetas Džordžas Gordonas Baironas (George Gordon Byron), kuris tapo šeštuoju baronu Baironu ir vienu iš žymiausių anglų romantizmo poetų, bei admirolas ir tyrinėtojas Džordžas Ansonas Baironas (George Anson Byron), septintasis baronas Baironas. Džono Byrono karjera ir reputacija turėjo įtakos šeimos statusui ir padėjo atverti kelią vėlesnėms kartoms.
Byronas mirė 1786 m. balandžio 10 d. Jo gyvenimas dažnai minima kaip pavyzdys XVIII a. britų jūrų karininko, kuris derino jūrines ekspedicijas, karinius veiksmus ir administracinę tarnybą imperijos interesams.
