Kahoolavė
Kahoolavė yra mažiausia iš aštuonių pagrindinių Havajų vulkaninės kilmės salų. Ji yra į vakarus nuo Maui ir į pietus nuo Lanaʻi. Jos ilgis - maždaug 11 mylių, skersmuo - 6 mylios (9,7 km) (45 kv. mylios arba 120 km2). Aukščiausias taškas, Lua Makika, yra 1 477 pėdų (450 m) aukštyje virš jūros lygio. Sala sausa, nes dėl mažo aukščio joje nėra daug lietaus (orografinių kritulių), kurį sukelia šiaurės rytų pasatai.
Antrojo pasaulinio karo metais JAV kariuomenė naudojo Kahoolawe kaip apšaudymo ir bombardavimo taikinį. Maždaug nuo 1941 m. iki 1994 m. gegužės mėn. ji buvo Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno gynybos poligonas. Valstijoje paplitusi prieš tokią praktiką nukreipta visuomenės nuomonė nutraukė šį naudojimą. Nuo to laiko karinis jūrų laivynas stengiasi iš salos išvalyti nesprogusią amuniciją (bombas ir sprogstamuosius užtaisus). Sprogmenys vis dar yra užkasti arba guli ant žemės. Kiti daiktai buvo nuplauti į griovius, o dar kiti nesprogę sprogmenys yra po vandeniu jūroje. 1981 m. visa sala įtraukta į Nacionalinį istorinių vietų registrą.
Planuojama, kad sala bus grąžinta Havajų gyventojams. 1993 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, kuriuo "pripažino salos kultūrinę svarbą, įpareigojo karinį jūrų laivyną grąžinti salą valstybei ir nurodė kariniam jūrų laivynui atlikti nesprogusios amunicijos (NSO) valymą ir aplinkos atkūrimą" [1]. Perdavimas oficialiai įvyko 2003 m. lapkričio 11 d., tačiau valymas dar nebaigtas. JAV kariniam jūrų laivynui buvo skirta 400 milijonų JAV dolerių ir 10 metų, kad jis atliktų didelę valymo užduotį, tačiau šis darbas vyko daug lėčiau nei planuota.
1993 m. Havajų valstijos įstatymų leidėjas įsteigė Kahoʻolawe salos rezervatą. Jį sudaro visa sala ir vandenys iki 2 mylių (3,2 km) nuo kranto. Pagal valstijos įstatymą Kahoʻolawe ir jos vandenys gali būti naudojami tik vietinių havajiečių kultūros, dvasiniams ir pragyvenimo tikslams, žvejybai, aplinkos atkūrimui, istorijos išsaugojimui ir švietimui. Komercinis naudojimas draudžiamas. Įstatymų leidėjas taip pat įsteigė Kahoʻolawe salos rezervato komisiją (KIRC), kuri tvarkys rezervatą, kol jis bus patikėjimo teise perduotas "būsimam Havajų vietinių gyventojų suvereniteto subjektui" [2].
Baigus valymo darbus, Kahoʻolawe reikės atkurti eroziją, atkurti augaliją, papildyti gruntinio vandens lygį ir pamažu pakeisti svetimžemius augalus vietiniais. Planuose bus numatyti būdai, kaip užtvenkti griovius ir sumažinti lietaus vandens nuotėkį. Nevietiniai augalai laikinai stabilizuos kai kurias vietoves prieš nuolatinį vietinių augalų sodinimą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kahoʻolawe?
A: Kahoʻolawe yra mažiausia iš aštuonių pagrindinių Havajų vulkaninės kilmės salų. Ji yra į vakarus nuo Maui ir į pietus nuo Lanaʻi.
K: Kokio dydžio yra Kahoʻolavė?
A: Kahoʻolavė yra maždaug 11 mylių ilgio ir 6 mylių (9,7 km) skersmens, jos plotas - 45 kv. mylios arba 120 km2.
K: Kam sala buvo naudojama Antrojo pasaulinio karo metais?
A: Antrojo pasaulinio karo metais Kahoʻolawe buvo JAV kariuomenės šaudymo ir bombardavimo taikinys. Nuo 1941 m. iki 1994 m. gegužės mėn. ji taip pat buvo Jungtinių Valstijų karinio jūrų laivyno gynybinių mokymų poligonas.
Klausimas: Kada ši vietovė buvo įtraukta į Nacionalinį istorinių vietovių registrą?
A: 1981 m. visa sala buvo įtraukta į Nacionalinį istorinių vietų registrą.
K: Kada ji vėl oficialiai tapo Havajų dalimi?
A: Oficialiai ji buvo grąžinta Havajų gyventojams 2003 m. lapkričio 11 d., kai ji buvo patikėjimo teise perduota "būsimam vietinių havajiečių suvereniteto subjektui".
K.: Kokie yra planai atkurti Kahoʻolawe?
Atsakymas: Planuojama užtvenkti griovius ir sumažinti lietaus vandens nuotėkį, laikinai stabilizuoti kai kurias teritorijas prieš sodinant vietinius augalus, kontroliuoti eroziją, atkurti augalinę gyvūniją, papildyti vandens lygį ir pamažu pakeisti svetimžemius augalus vietiniais.
Klausimas: Ar Kahoʻolawe leidžiama komercinė veikla?
Atsakymas: Ne, pagal valstijos įstatymus Kahoʼolawe neleidžiama naudoti komerciniais tikslais; šiame salos rezervate leidžiama tik vietinių havajiečių kultūrinė, dvasinė ir pragyvenimo paskirtis, žvejyba, aplinkos atkūrimas, istorijos išsaugojimas ir švietimas.
