Kori upelis (gudžarati: કોરી ખाडी, urdu: کوری کریک) - potvynio ir atoslūgio upelis ir jūrinis pasienio ginčas tarp Indijos Gudžarato valstijos Kučo regiono ir Pakistano Sindo provincijos Kačhi regiono. Jis yra Rann of Kutch pelkėje į rytus nuo Sir upelio, dėl kurio ginčijasi Indija ir Pakistanas. Tai 96 km (60 mylių) vandens juosta, dėl kurios ginčijasi Indijos Respublika ir Pakistanas ir į kurią Indija pretenduoja kaip į Indijos Rann of Kutch pelkės dalį. Į Arabijos jūrą įtekantis upelis skiria Indijos Gudžarato valstijos Kučo regioną nuo Pakistano Sindo provincijos. Ilgai besitęsiantis ginčas vyksta dėl faktinės demarkacijos "nuo Kori upelio žiočių iki Kori upelio viršaus ir nuo Kori upelio viršaus į rytus iki taško ant linijos, pažymėtos vakariniame terminale". Nuo šio taško riba yra vienareikšmiškai nustatyta, kaip apibrėžta 1968 m. Tribunolo sprendime.

Pats upelis yra negyvenamoje pelkėje. Per musonų sezoną, birželio-rugsėjo mėnesiais, upelis užlieja savo krantus ir apsemia aplink jį esančias žemas sūrias dumblo plynaukštes. Žiemos sezono metu čia gyvena flamingai ir kiti migruojantys paukščiai.

Ginčo istorija ir teisinė reikšmė

Kori upelio statusas yra dalis platesnio Sir Creek / Rann of Kutch ginčo tarp Indijos ir Pakistano. Abi šalys turi skirtingas interpretacijas, kaip turi būti nubrėžta tiksli siena upelio vagos zonoje: viena šalis nurodo natūralias upelio kryptis ir krantus, kita – vidurio liniją ar istorinius žemėlapius. Šis ginčas nėra tik vietinės reikšmės — jis lemia, kaip abi šalys nustatys savo jūrines ribas, išteklių teises ir ekonominę zoną (EEZ) Arabijos jūros vandenyse.

1968 m. tarptautinis tribunolas išsprendė dalį Rann of Kutch ginčo, nustatydamas žemės ribas iki tam tikro taško. Tačiau dėl potvynio kanalų ir kintančios upelio vagos liko neatliktų tikslių jūrinių demarkacijų, todėl su Kori upe susiję klausimai kartais aptariami dvipusėse derybose ir kartais kelia įtampą vietiniame pasienyje.

Gamtos aplinka ir ekologija

Kori upelis yra tipinis potvyninis (tidal) kanalas, susiformavęs Rann of Kutch druskingose pelkėse. Jo vagą ir aplinkines žemumas ypač paveikia musonai:

  • Musonų metu (dažniausiai birželis–rugsėjis) platus potvynis užlieja lygumas, todėl druskingos dumblėtos pievos trumpam tampa vandens telkiniu.
  • Sausesniais mėnesiais atsiskleidžia didelės mudflat zonos, kurios yra svarbios migruojantiems paukščiams, įskaitant flamingus ir kitus žuvėdrinius bei sausumos–vandens paukščius.
  • Vegetacija paprastai yra menka, vyrauja druskingoms sąlygoms atsparios rūšys; gyvenamoji aplinka žema ir mažai tinkama nuolatinei žmogaus veiklai.

Vietinė ekonomika, saugumas ir praktiniai padariniai

Nors pati vaga yra negyvenama, Kori upelis daro įtaką vietinių bendruomenių gyvenimui:

  • Žvejai ir pavieniai kaimiškų bendruomenių gyventojai sezoniškai naudojasi aplinkiniais vandenimis žvejybai — tai sukelia teisinių ir praktinių problemų, kai laivai patenka į kitos šalies kontroliuojamą zoną.
  • Pasienio patruliavimas ir kartais areštai dėl netyčinio sienos peržengimo yra pasitaikę reiškiniai; abiejų šalių pajėgos palaiko budrumą srities saugumui užtikrinti.
  • Ginčas dėl upelio linijos turi potencialią reikšmę energetinių išteklių paieškai ir būsimiems jūriniams ištekliams — todėl abi šalys domisi, kaip bus nustatomos tolimųjų vandenų ribos.

Praktiniai faktai

  • Kori upelis yra sezoninis potvyninis kanalas, ilgis apie 96 km (60 mylių).
  • Jis teka per Rann of Kutch į Arabijos jūrą ir yra natūralus atskyrimas tarp Kučo (Gudžaratas, Indija) ir Kačhi (Sindas, Pakistanas).
  • Dėl savo kintančios vagos ir lygumo matavimai ir demarkacija yra sudėtingi — todėl klausimas išlieka aktualus deryboms ir tarptautinei teisminėms procedūroms.

Santraukoje, Kori upelis yra ne tik geografinis ir ekologinis fenomenas — tai ir geopolitinis mazgas, kurio statusas turi praktinių pasekmių sienų nustatymui, žvejybai bei jūriniams ištekliams. Dėl potvynio pobūdžio ir reto apgyvendinimo vietovė išlieka sudėtinga tiek gamtine, tiek teisine prasme.