Bombėjaus prezidentūra
Bombėjaus prezidentūra buvo buvusi Britų Indijos provincija. Ji prasidėjo XVII a. kaip Britų Rytų Indijos kompanijos prekybos postai, bet vėliau išsiplėtė ir apėmė didžiąją dalį Vakarų ir Vidurio Indijos, taip pat dalį Pakistano ir Arabijos pusiasalio.
Didžiausią Bombėjaus prezidentūros teritoriją sudarė dabartinė Gudžarato valstija, du trečdaliai vakarinės Maharaštros valstijos, įskaitant Konkano, Dešo ir Kandesho regionus, ir Indijos šiaurės vakarų Karnatakos valstija; jai taip pat priklausė Pakistano Sindo provincija ir britų Adeno teritorija Jemene. Ją iš dalies sudarė apygardos, kurios buvo tiesiogiai pavaldžios britų valdžiai, o iš dalies - vietinės arba kunigaikštiškos valstijos, kurias valdė vietiniai valdovai, administruojami gubernatoriaus.
1909 m. Bombėjaus prezidentūra, pietinė dalis
Bombėjaus prezidentūra 1909 m., šiaurinė dalis
Ankstyvoji istorija
Pirmoji britų gyvenvietė Bombėjaus prezidentūroje buvo įkurta 1618 m., kai Rytų Indijos kompanija Surate įkūrė gamyklą. Britus saugojo Mogolų imperatoriaus Džahangyro išduota chartija. Tuo metu Bombėjų kontroliavo Portugalija. 1661 m. Bombėjus buvo perduotas britų vyriausybei kaip dalis Kotrynos Bragansos kraičio, kai ji ištekėjo už Anglijos karaliaus Karolio II, kraičio. 1668 m. Bombėjus buvo perduotas Rytų Indijos kompanijai už 10 svarų sterlingų metinį mokestį. 1687 m. Bombėjus tapo kompanijos teritorijų Indijoje sostine. Tačiau 1753 m. Bombėjaus vyriausybei vadovavo Kalkuta.
Plėtra
XVIII a. Maratų imperija sparčiai augo, užkariaudama Konkaną ir didžiąją dalį rytinio Gudžarato iš Mogolų imperijos. Vakarų Gudžarate, įskaitant Katiavarą ir Kučą, silpnėjanti Mogolų kontrolė leido daugeliui vietinių valdovų tapti nepriklausomais. Pirmasis mūšis tarp britų ir maratų buvo 1774 m. prasidėjęs Pirmasis anglų ir maratų karas, kuris baigėsi 1782 m. Salbai sutartimi. Ši sutartis reiškė, kad Salsetos sala, esanti šalia Bombėjaus salos, atiteko britams. 1800 m. britai užėmė Suratą. Didžiosios Britanijos teritorija padidėjo per Antrąjį Anglo-Maratos karą, kuris baigėsi 1803 m.1803 m. Bombėjaus prezidentūrai priklausė tik Salsetas, uosto salos (nuo 1774 m.), Suratas ir Bankotas (nuo 1756 m.), tačiau 1803 ir 1827 m. prezidentūra dar labiau išsiplėtė. 1805 m. Bombėjaus vyriausybė perėmė Gudžarato rajonus, o 1818 m. juos padidino. Nedidelės Kathiawaro ir Mahikantos valstijos 1807-1820 m. buvo organizuotos į kunigaikštystes, kurias kontroliavo britai.
Po 1857 m. sukilimo britų Rytų Indijos kompanijos valdymas nutrūko, o Indiją tiesiogiai kontroliavo britų vyriausybė. 1932 m. Adenas buvo atskirtas nuo Bombėjaus ir tapo atskira provincija, o Sindas 1936 m. balandžio 1 d. tapo atskira provincija.
Žmonės
Bombėjaus prezidentūroje gyveno daug ir įvairių gyventojų. 1901 m. surašymo duomenimis, iš viso gyveno 25 468 209 žmonės. Pagal religiją gyventojų buvo 19 916 438 induistai, 4 567 295 musulmonai, 535 950 džainistai, 78 552 zoroastrai ir apie 200 000 krikščionių.Nuo arabų užkariavimo VIII a. Sindo mieste islamas buvo pagrindinė religija. Gudžarate pagrindinė religija yra induizmas, nors musulmonų karalystės paliko savo įtaką daugelyje provincijos dalių. Dekanas yra maratų, kurie sudarė 30 % gyventojų, tėvynė. Konkane gyveno įvairios krikščionių kastos, nes jį valdė portugalai.
Pagrindinės prezidentūros kalbos buvo sindhi Sindhijoje, kutchi Kučoje, gudžarati ir hindustani Gudžarate, marathi Tanoje ir centriniame rajone, gudžarati ir marathi Khandeše, marathi ir kannada pietiniame rajone. Taip pat buvo bhilų (120 000) ir čigonų (30 000) dialektų.
Po nepriklausomybės paskelbimo
1947 m. Bombėjaus provincija tapo nepriklausomos Indijos dalimi, o Sindo provincija - Pakistano dalimi. 1950 m. Bombėjaus provincija buvo reorganizuota į Bombėjaus valstiją, kuriai priklausė kunigaikštystės.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bombėjaus prezidentūra?
A: Bombėjaus prezidentūra buvo buvusi Britų Indijos provincija.
K: Kaip prasidėjo Bombėjaus prezidentūra?
A: Bombėjaus prezidentūra prasidėjo XVII amžiuje kaip Britų Rytų Indijos kompanijos prekybos postai.
K: Kokias teritorijas apėmė Bombėjaus prezidentūra, kai ji buvo didžiausia?
A: Bombėjaus prezidentūrai priklausė didžioji vakarų ir centrinės Indijos dalis, taip pat dalis Pakistano ir Arabijos pusiasalio. Didžiausią teritoriją sudarė dabartinė Gudžarato valstija, du trečdaliai vakarinės Maharaštros valstijos, įskaitant Konkano, Dešo ir Kandesho regionus, ir Indijos šiaurės vakarų Karnatakos valstija; jai taip pat priklausė Pakistano Sindo provincija ir Didžiosios Britanijos teritorija Adenas Jemene.
K: Iš ko susidėjo Bombėjaus prezidentūra?
A: Bombėjaus prezidentūrą iš dalies sudarė apygardos, kurios buvo tiesiogiai pavaldžios britams, o iš dalies - vietinės arba kunigaikštiškos valstijos, kurias valdė vietiniai valdovai, administruojami gubernatoriaus.
K: Kas valdė Bombėjaus prezidentūros vietines arba kunigaikštystės valstijas?
A: Bombėjaus prezidentūros vietines arba kunigaikštystės valstijas valdė vietiniai valdovai, kuriems vadovavo gubernatorius.
K: Kokie Maharaštros valstijos regionai priklausė Bombėjaus prezidentūrai?
A: Bombėjaus prezidentūrai priklausė du trečdaliai vakarinės Maharaštros valstijos, įskaitant Konkaną, Dešą ir Kandesą.
K: Kokios dar teritorijos buvo įtrauktos į Bombėjaus prezidentūrą?
A: Bombėjaus prezidentūrai taip pat priklausė didžioji vakarų ir centrinės Indijos dalis, dalis Pakistano ir Didžiosios Britanijos Adeno teritorija Jemene.
