Kraken Mare — didžiausias Titano (Saturno mėnulio) angliavandenilių ežeras
Krakeno mare yra didžiausias žinomas ežeras Saturno mėnulio Titano paviršiuje. Jį 2007 m. atrado zondas "Cassini", o 2008 m. jis buvo pavadintas legendinės jūrų pabaisos Krakeno vardu.
Manoma, kad Krakeno Mare yra didžiausia iš jūrų ir ežerų, esančių netoli Titano šiaurės ašigalio. Ji buvo aptikta kaip angliavandenilių jūra pagal radaro nuotraukas. Radaru pavyko užfiksuoti tik nedidelę jūros dalį, tačiau visas jos dydis matomas regimosios šviesos nuotraukose. Manoma, kad Krakeno Mare savo dydžiu panaši į Kaspijos jūrą.
Sala jūroje pavadinta Mayda Insula.
Sudėtis ir fizinės savybės
Krakeno Mare yra sudarytas daugiausia iš skystų angliavandenilių — pagrindiniai komponentai yra metanas ir etanas, kartais mišiniuose su mažesniais angliavandeniliais. Titano paviršiaus temperatūra yra labai žema (apie -179 °C), todėl angliavandeniliai egzistuoja skystoje būsenoje ir sudaro ežerus, upes bei lietaus ciklą, analogišką Žemės vandens ciklui, tik pažeistą trupmenine cheminėmis skirtimis.
Dydis ir gylis
Krakeno Mare yra vienas didžiausių žinomų skysčių telkinių Saulės sistemoje už Žemės ribų. Jos tikslios ribos buvo nustatytos remiantis Cassini radaro ir regimosios šviesos duomenimis; ežero plotas siekia kelis šimtus tūkstančių kvadratinių kilometrų, todėl dažnai lyginamas su didelėmis Žemės jūromis, pavyzdžiui, Kaspijos jūra. Tikslios maksimalios gylio vertės iki šiol neįtvirtintos, bet radarinių tyrimų ir modelių pagrindu spėjama, kad gylis gali siekti dešimtis ar net kelis šimtus metrų tam tikrose vietose.
Krakeno marių krantai ir hidrografinė struktūra
Į Krakeno Mare įteka daug kanaliukų ir upelių tipo struktūrų — juos Cassini vaizdavo kaip ryšius tarp sausumos ir jūros. Krantai kartais yra aštrūs ir aiškiai nutolusios, o kitur pastebimos įlankos, iškyšos ir mažos salos, tokios kaip minėtoji Mayda Insula. Kai kur matomos tamsios pakrantės juostos, kurias mokslininkai interpretuoja kaip išgaravusių angliavandenilių nuosėdas arba „garavimo“ linijas, analogiškas sūraus ežero krantui Žemėje.
Observacijos ir moksliniai tyrimai
Zondas Cassini atliko pagrindinius Krakeno Mare stebėjimus. Radaro žemėlapiai parodė lygią, spekuliarią paviršiaus atspindžio savybę (speculiar reflection), kas patvirtino skysto paviršiaus buvimą. Be radaro, Titaną tyrė ir regimosios-infraraudonosios spektrometrijos instrumentai, kurie padėjo nustatyti angliavandenilių sudėtį ir pakrančių savybes.
Reikšmė ir tolimesnės misijos
Krakeno Mare yra svarbi tiek geologiniu, tiek astrobiologiniu požiūriu: tai natūralus bandymo laukas suprasti angliavandenilių ciklą, kranto formavimąsi ir sąveiką tarp atmosferos bei paviršiaus. Buvo siūlytos misijos, skirtos ištirti Titano jūras iš arčiau — pavyzdžiui, koncepcijos, kaip Titan Mare Explorer (TiME), kurios tikslas buvo nuleisti plūduriuojantį tyrėją ant vieno iš Titano ežerų, įskaitant Krakeno Mare. Nors tokios misijos finansavimas ir parinkimas priklauso nuo tarptautinių erdvės agentūrų sprendimų, ateities ekspedicijos galėtų duoti tikslius duomenis apie gylį, sudėtį ir paviršiaus procesus.
Sezoniniai pokyčiai ir klimatas
Titano sezoniniai pokyčiai (dėl Saturno ir Titano elipsinio orbitinio judėjimo) lemia angliavandenilių kritulius ir pasiskirstymą: per skirtingus sezonus kranto linija gali šiek tiek kisti, keistis potvynių ir atoslūgių sąlygos bei srautai į ežerą. Ilgalaikiai stebėjimai leidžia mokslininkams stebėti šiuos dinaminius procesus ir geriau suprasti Titano klimatą.
Santrauka: Krakeno Mare — didžiausias žinomas Titano ežeras — yra svarbus moksliniu požiūriu dėl savo dydžio, unikalios sudėties (skysti angliavandeniliai) ir kaip bandymų laukas suprasti egzoplanetinius hidrologinius procesus ekstremaliose sąlygose. Tolimesni tyrimai ir galimos misijos gali dar labiau atskleisti jo paslaptis.
Kraken Mare.
