Lagranžo taškas
Lagranžo taškai - tai stabilios padėtys šalia didelių orbitoje skriejančių kūnų. Pavyzdžiai pasitaiko, kai du dideli objektai skrieja orbita. Pavyzdžių galima rasti Žemės ir Saulės arba Mėnulio ir Žemės orbitose.
Šie taškai - tai penkios vietos, kuriose gali skrieti nedidelis objektas (pvz., žmogaus sukurtas palydovas). Tuose taškuose dviejų didelių kūnų gravitacinės jėgos ir dėl judėjimo atsirandančios jėgos susibalansuoja. Taigi tose vietose mažas objektas išlaiko daugiau ar mažiau stabilią padėtį. Tuose taškuose būna dulkių debesys, asteroidai ir žmogaus sukurti palydovai.
Šis efektas pavadintas matematiko Josepho-Louis Lagrange'o vardu, kuris 1772 m. (gerokai anksčiau, nei į orbitą iškėlėme palydovus) parašė straipsnį apie šį reiškinį.
Šios penkios vietos vadinamos L1, L2, L3, L4 ir L5. Pirmosios trys (L1, L2, L3) vadinamos metastabiliomis, nes jei palydovas šiek tiek pasislinks iš vietos, jis nukris nuo to taško ir nebegrįš atgal nenaudodamas degalų. L4 ir L5 laikomos stabiliomis - jei palydovas šiek tiek pasislinks iš vietos, jis bus traukiamas atgal į vietą gravitacijos ir įcentrinių jėgų ir svyruos aplink Lagranžo tašką.
NASA įterpė palydovus į du Saulės ir Žemės sistemos Lagranžo taškus. L1 taške (tarp Žemės ir Saulės) yra palydovai, stebintys Saulę ir ieškantys saulės žybsnių. L2 taškas (už Žemės) naudojamas kosminiams teleskopams. Būtent ten bus paleistas Džeimso Vebso kosminis teleskopas. Jis yra už milijono mylių (1,6 mln. km) nuo Žemės.
Kadangi L4 ir L5 taškai yra stabilūs, jie pritraukia dulkių debesis ir bent vieną asteroidą (Žemės ir Saulės sistemos atveju - didesnės planetos turi daugiau asteroidų L4 ir L5 taškuose). Šie asteroidai vadinami Trojos asteroidais.
Lagranžo taškai, skirti 2 objektams
Lagranžo taškai su gravitaciniais šuliniais
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Lagranžo taškai?
A: Lagranžo taškai - tai stabilūs taškai, esantys netoli didelių orbitinių kūnų. Kai du dideli kūnai skrieja vienas aplink kitą, yra vietų, kuriose gali įsikurti trečiasis kūnas, kad dviejų didelių kūnų gravitacinės ir kinetinės jėgos būtų subalansuotos ir mažasis kūnas išliktų daugiau ar mažiau stabilus.
K: Kas atrado Lagranžo tašką?
A: Šis reiškinys pavadintas matematiko Josepho-Louis Lagrange'o, kuris 1772 m. (gerokai anksčiau, nei į orbitą buvo iškelti palydovai) parašė straipsnį apie šį reiškinį, vardu.
K: Kiek yra Lagranžo taškų?
A: Yra penki taškai, vadinami L1, L2, L3, L4 ir L5.
K: Ar visi Lagranžo taškai yra stabilūs?
A: Pirmieji trys (L1, L2, L3) vadinami metastabiliais, nes jei palydovas šiek tiek nukrypsta nuo savo padėties, jis nukrenta iš to taško ir nebegrįžta atgal nenaudodamas degalų. Tuo tarpu L4 ir L5 laikomos stabiliomis - jei palydovas šiek tiek nukrypsta nuo savo padėties, gravitacija ir išcentrinė jėga jį sugrąžina į vietą.
K: Kokias orbitas palydovai naudoja šiose padėtyse?
A.: Šiose vietose esantys palydovai gali naudoti aureolines orbitas Saulės stebėjimui, ieškodami Saulės žybsnių, arba gali būti naudojami kosminiams teleskopams, tokiems kaip Jameso Webbo kosminis teleskopas, kuris bus paleistas 2021 m. gruodžio 25 d. ir bus nutolęs nuo Žemės apie milijoną mylių (apie 1,5 mln. km).
K. Kokie objektai natūraliai yra šiose vietose?
Atsakymas: Kadangi L4 ir L5 yra stabilios, jos pritraukė dulkių debesis ir asteroidus, vadinamuosius Trojos asteroidus, kurie dažniau apgyvendina didesnes planetas nei mažesnes, pavyzdžiui, Žemės ir Saulės sistemą, kuri pritraukė nedaug asteroidų.
