Šviesos kreivė
Astronomijoje šviesos kreivė - tai grafikas, kuriame pavaizduotas dangaus objekto ar regiono šviesos ryškumas per tam tikrą laiko tarpą. Šviesa paprastai būna tam tikrame dažnių intervale arba juostoje. Šviesos kreivės gali būti periodinės, t. y. jos kartojasi reguliariai. Pavyzdžiai - užtemstančios dvinarės žvaigždės ir cefeidiniai kintamieji. Šviesos kreivės taip pat gali būti aperiodinės, t. y. nereguliarios, be jokio modelio. Pavyzdžiui, novos, kataklizminės kintamosios žvaigždės, supernovos arba mikrolensingo įvykio šviesos kreivė. Šviesos kreivės tyrimas kartu su kitais stebėjimais gali suteikti daug informacijos apie ją sukuriantį fizikinį procesą arba apriboti su juo susijusias fizikines teorijas.
Asteroido 201 Penelopė šviesos kreivė, paremta 2006 m. spalio 6 d. Mount John universiteto observatorijoje padarytomis nuotraukomis. Parodyta kiek daugiau nei vienas pilnas apsisukimas, kuris trunka 3,7474 valandos.
Planetologija
Tiriant planetas (planetologijoje), šviesos kreivė gali būti naudojama mažosios planetos, mėnulio ar kometos branduolio sukimosi periodui nustatyti. Iš Žemės daugelis objektų yra tokie maži, kad net galingiausiais teleskopais neįmanoma aiškiai įžiūrėti objektų. Dėl šios priežasties astronomai matuoja objekto per tam tikrą laikotarpį sukuriamos šviesos kiekį - jo šviesos kreivę. Laikas tarp grafiko viršūnių parodo objekto sukimosi periodą. Skirtumą tarp didžiausio ir mažiausio ryškumo, t. y. šviesos kreivės amplitudę, gali lemti objekto forma arba šviesios ir tamsios paviršiaus sritys. Pavyzdžiui, netaisyklingos formos asteroido šviesos kreivė paprastai turi ryškesnes viršūnes, o sferinio objekto šviesos kreivė bus plokštesnė. Kai šviesos kreivė apima ilgą laikotarpį, ji vadinama sekuliariąja šviesos kreive.
Botanika
Botanikoje šviesos kreivė rodo lapų ar dumblių fotosintezės reakciją į šviesos ryškumą. Kreivės forma rodo ribojančių veiksnių principą. Esant silpnam apšvietimui, fotosintezės greitį riboja chlorofilo kiekis ir nuo šviesos priklausančių reakcijų efektyvumas. Esant didesniam apšvietimui ją riboja RuBisCO (fermento) efektyvumas ir anglies dioksido kiekis. Grafiko taškas, kuriame šios dvi skirtingos linijos susiliečia, vadinamas šviesos prisotinimo tašku. Tai yra ta vieta, kur nuo šviesos priklausomos reakcijos sukuria daugiau ATP ir NADPH, nei gali būti panaudota nuo šviesos nepriklausomose reakcijose. Kadangi fotosintezę taip pat riboja aplinkos anglies dioksido kiekis, šviesos kreivės dažnai kartojamos esant kelioms skirtingoms pastovioms anglies dioksido koncentracijoms.
