Kumkatai arba kumkatai yra maži, valgomi citrusiniai vaisiai ir mažų vaismedžių grupė. Nors jie priklauso citrusinių šeimai ir iš pirmo žvilgsnio panašūs į kitus citrusinius vaisius, kumkatai yra žymiai mažesni ir turi savitą skonį bei naudojimo būdus: dažnai valgomi su žievele, o žievė būna saldi, o minkštimas — rūgštesnis.
Aprašymas
Tai lėtai augantys, visžaliai krūmai arba nedideli medeliai, paprastai siekiantys 2,5–4,5 m aukštį, su tankiomis šakomis. Kartais ant šakų randami nedideli dygliukai. Lapai tamsiai žalios, blizgios spalvos; žiedai grynai balti ir panašūs į kitų citrusinių žiedus. Vaisiai būna apvalūs arba ovalūs, dažniausiai 2–5 cm ilgio, su plona, valgoma žievele.
Skonis ir naudojimas: žievelė saldi arba aromatička, minkštimas aromatingai rūgštus — derinant saldumą ir aštrumą, kumkatai tinka valgyti šviežius, gaminti džemus, sirupus, kandiruotus vaisius, uogienes, likerius ar naudoti kaip garnyrą ir salotų priedą.
Kilmė ir istorija
Kumkvatai atsirado Kinijoje ir yra žinomi nuo senų laikų — apie juos rašoma XII a. literatūroje. Jie ilgą laiką buvo auginami Kinijoje ir Japonijoje. Į Europą kumkvatus 1846 m. atvežė Londono sodininkystės draugijos kolekcininkas Robertas Fortune'as, o vėliau augalai pasiekė ir Šiaurės Ameriką.
Botaniškai kumkatus paprastai skirsto į genčių grupę Fortunella, tačiau kai kurie klasifikatoriai juos įtraukia į genčių Citrus (todėl kartais matysite ir Citrus pavadinimus).
Veislės
- 'Nagami' — viena labiausiai paplitusių veislių, turi ovalius vaisius; šiai veislei, kaip minėta, reikia gana šiltos vasaros (nuo 25 °C iki 38 °C), tačiau ji toleruoja šalčius iki maždaug -10 °C.
- 'Meiwa' — apvalios formos, saldesniuose variantuose minkštimas saldesnis, todėl tinka ir šviežiam vartojimui.
- Yra ir kitų veislių bei hibridų, skiriančiųsi dydžiu, skoniu ir atsparumu žiemai.
Auginimas ir priežiūra
Kumkatai auginami tiek lauke švelnaus klimato regionuose, tiek vazonuose vidutinio klimato šalyse. Jie geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Laistyti reikėtų reguliariai, bet vengti užmirkimo; vasarą laistyti gausiau, žiemą mažinti drėkinimą.
Dauginimas: kumkvatai dauginami sėklomis (sėklų daigai paprastai duoda vėliau vaisius), auginiais arba skiepijimu (skiepijant greičiau gaunamas norimos kokybės augalas).
Tręšimas ir genėjimas: tręšti kasmet pavasarį ir vasaros pradžioje kompleksinėmis citrusams skirtomis trąšomis. Genėti rekomenduojama formuoti vainiką ir šalinti pergudavusias ar šalintas šakas.
Pasaulinis paplitimas ir atsparumas šalčiui
Kumkvatai plačiai auginami Kinijoje, Japonijoje, Pietryčių Azijoje, Pietų Europoje ir šiltesnėse JAV vietovėse. Jie dažnai auginami arbatos regionuose Kinijos, kur klimatas per šaltas kitiems citrusams, pavyzdžiui, Mikan (Satsuma) apelsinui. Dėl savo palyginti didesnio atsparumo šalčiui kai kurios veislės ištveria temperatūras iki maždaug -10 °C, tačiau ilgalaikė žema temperatūra gali pažeisti žydėjimą ir vaisių brendimą.
Ligų ir kenkėjų valdymas
Pagrindiniai problemų šaltiniai — citrusiniai kenkėjai (pavyzdžiui, amarai, žievės erkės, skydamariai) ir įvairios grybinės ar bakterinės ligos. Prevencija apima tinkamą laistymą, pakankamą oro cirkuliaciją, reguliarų patikrinimą ir, esant poreikiui, biologines ar chemines apsaugos priemones.
Derlius, laikymas ir maistinė vertė
Derlius paprastai pradedamas rudenį ar žiemą, priklausomai nuo veislės ir regiono. Vaisiai skinami rankomis, kai pilnai subręsta ir įgauna savo spalvą. Laikyti galima vėsioje vietoje arba šaldytuve kelias savaites; kandiruoti arba perdirbti galima ilgiau išsaugoti skonį.
Maistinė vertė: kumkatai yra turtingi vitaminu C, skaidulomis ir turi mažai kalorijų, todėl yra sveikas užkandis ir priedas prie įvairių patiekalų.
Pastaba: nors kumkatus dažnai valgo su žievele, kai kurie žmonės gali jausti jautrumą prie citrininės žievelės medžiagų — prieš didesnį vartojimą rekomenduojama išbandyti nedidelį kiekį.