Lascelles Abercrombie (sausio 9 d, 1881 - spalio 27 d, 1938) – britų poetas ir literatūros kritikas, priklausė garsių poetų grupei, vadinamai "Dymocko poetais". Jis gimė Eštone prie Mersi (Ashton upon Mersey) ir studijavo Mančesterio universitete, kur įgijo tvirtus humanitarinius pagrindus ir susidomėjo poezija bei literatūros teorija.

Gyvenimas ir karjera

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jis kurį laiką gyveno Dymoke, Glosteršyre, kur susibūrė ir kūrė žinoma Dymocko poetų bendruomenė — tarp jos narių buvo tokie vardai kaip Rupert Brooke, Robert Frost, Edward Thomas ir Wilfrid Gibson. Šis laikotarpis padarė didelę įtaką Abercrombie kūrybai: jis dalyvavo literatūriniuose pokalbiuose, skaitymuose ir egzperimentavo su ilgesniais epiniais bei dramatiškais formatais.

1922 jam buvo suteiktas anglų kalbos profesoriaus darbas Lidso universitete. 1929 jis persikėlė į Londono universitetą, o 1935 pradėjo dirbti Oksfordo universitete. Akademinė veikla, dėstymas ir kritikos rašymas išplėtė jo įtaką — jis buvo vertinamas ne tik kaip poetas, bet ir kaip mokytojas bei recenzentas, kuris formavo jaunų skaitytojų ir studentų požiūrį į modernią bei tradicinę poeziją.

Kūryba ir stilius

Abercrombie parašė daug eilėraščių, poemų ir literatūros kritikos tekstų. Jo eilėraščių rinkiniai apima įvairius žanrus – nuo trumpų, refleksinių metrio akimirkų iki ilgų, dramatiškų epų. 1930 m. sudarytoje rinktinėje buvo paskelbta daug ankstesnių kūrinių po pavadinimu "Poemos" (1930 m.). Tais pačiais metais pasirodė ir viena reikšmingiausių jo didžiųjų formų — poema "Šventojo Tomo pardavimas" šešiuose veiksmuose, kurioje atsispindi tiek klasikiniai motyvai, tiek moralinės bei sociokultūrinės temos.

Jo poezija dažnai pasižymėjo rituo­liniais, beveik sakraliniais tonais, dominuoja intelektualus, kartais retorinis stilius, įtakotas klasikinių tradicijų. Kaip literatūros kritikas Abercrombie rašė esė ir recenzijas, kuriuose akcentavo meninį formos reikšmingumą, poetikos teoriją ir literatūros moralinę atsakomybę.

Šeima ir palikimas

Jis buvo žinomo architekto Patricko Abercrombie brolis, o jo sūnus buvo mokslininkas Michaelas Abercrombie. Lascelles Abercrombie paliko ryškią pėdsaką XX a. britų literatūroje: nors jo vardas kartais užgožiamas kitos modernistinės bangos autorių, jis išlieka reikšmingas dėl savo indėlio į poezijos tradicijas, pedagogiką ir kritiką. Jo kūriniai tebėra nagrinėjami kaip pavyzdys tarpukario literatūrinei sintezei tarp georgiško rafinuotumo ir modernesnių poetinių eksperimentų.