Loriinai (loriai ir lorikės): nektarą geriančios Australazijos papūgos
Lorėjos ir lorikės: ryškios Australazijos papūgos, specialiu liežuviu geriančios nektarą, uogas ir vaisius. Sužinokite apie jų elgseną, paplitimą ir plunksnų spalvų įvairovę.
Lorėjos ir lorikės (Loriini gentis) yra mažos ir vidutinio dydžio medinės papūgos. Jos turi specialius liežuvėlius su šepetėliais, kuriais maitinasi žiedų ir minkštų vaisių, geriausia uogų, nektaru. Šių paukščių liežuvis dažnai būna ilgokas ir išplatintas gale, todėl puikiai surenka nektarą ir perneša žiedadulkes.
Tekste kartais vartojamas terminas medinės, tačiau tai neturi reikšti, kad paukščiai yra „mediniai“ — tai klaidingas žodžių junginys. Lorėjos ir lorikės yra gyvi, aktyvūs paukščiai, priklausantys papūgų (Psittaciformes) būriui.
Taksonomija ir evoliucija
Šios rūšys sudaro aiškiai apibrėžtą grupę: jos yra monofilinė papūginių (Psittacidae) šeimos grupė. Sekvencijų analizė ir morfologiniai tyrimai rodo, kad lorėjos ir lorikės nėra izoliuota linija — jos yra evoliuciškai susijusios su kitomis papūgų grupėmis ir dažnai užima tarpinę padėtį tarp kai kurių gretimų kladų. Tai paaiškina jų unikalią specializaciją maitinimuisi nektaru ir žiedadulkėmis.
Išvaizda ir mityba
- Plunksnų spalvos: dauguma lorėjų ir lorikių pasižymi ryškiomis, kontrastingomis spalvomis — raudona, žalia, mėlyna ir geltona dažnai maišosi kūno, galvos ir sparnų plunksnose.
- Liežuvis: žymiausia adaptacija yra „šerelinis“ liežuvis — plaušinis arba šeriuotas galas, leidžiantis surinkti nektarą ir žiedadulkes.
- Mityba: pagrindinę raciono dalį sudaro nektaras, žiedadulkės, minkšti vaisiai ir uogos. Kai kurios rūšys taip pat ryja sultingas gėlių dalis, voragyvius ar smulkius vabzdžius, ypač jauniklių šėrimui.
Platinimas ir buveinė
Jos plačiai paplitusios visame Australazijos regione, įskaitant pietryčių Aziją, Polineziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Australiją. Lorėjos ir lorikės gyvena įvairiose buveinėse — nuo tropinių miškų ir mangrovynų iki atvirų krūmynų ir miesto sodų. Kai kurios rūšys yra siauros endeminės, kitos — plačiai paplitusios ir sezoninėmis migracijomis sekančios nektaro šaltinius.
Elgsena ir dauginimasis
- Svajonės ir socialumas: daug rūšių gyvena poromis arba mažomis gaujomis; kai kurios formuoja dideles pulkines maitinimosi vietose.
- Lizdavimas: lorėjos ir lorikės dažniausiai lizdus įsirengia medžių ertmėse. Kiaušinių skaičius ir veisimosi sezonai varijuoja priklausomai nuo rūšies ir buveinės sąlygų.
- Parentalinė priežiūra: abiejų tėvų rūpesčiu dažnai užtikrinamas jauniklių šėrimas, kuriam reikalingas nektaras ir baltymai (vabzdžiai ar specialūs papildai).
Ekologinė reikšmė
Lorėjos ir lorikės atlieka svarbų vaidmenį kaip žiedų apdulkintojos. Per maitinimąsi nektaru jos perneša žiedadulkes tarp augalų, taip prisideda prie augalų dauginimosi ir ekosistemų sveikatos.
Santykis su žmonėmis ir apsaugos problemos
Daugelis lorėjų ir lorikių rūšių patenka į tarptautinį naminių paukščių prekybą dėl savo spalvingumo ir gebėjimo imituoti garsus. Tačiau specializuota mityba (reikalingas nektaras, žiedadulkės) ir socialiniai poreikiai daro jas sudėtingas laikyti kaip naminius paukščius. Be to, kai kurios rūšys yra pažeidžiamos dėl:
- buveinių naikinimo ir fragmentacijos;
- invazinių rūšių (pvz., šunys, katės, graužikai) sukeltų grėsmių;
- nelegalaus gaudymo ir prekybos.
Daug rūšių stebimos ir vertinamos tarptautinėse apsaugos programose; kai kurios yra įtrauktos į Raudonąją knygą arba kitus apsaugos sąrašus dėl mažėjančių populiacijų.
Žinomos grupės ir rūšys
Lorėjų ir lorikių tarpe yra kelios gerai žinomos gentys, pvz., Trichoglossus, Lorius, Eos, Charmosyna ir kt. Jos skiriasi dydžiu, spalvomis ir vietos poreikiais — nuo daugelyje regionų paplitusių ir adaptavusių rūšių iki siaurų endeminių paukščių.
Praktiniai patarimai apie laikymą ir stebėjimą
- Stebėti laisvėje: geriausia laikas stebėti lorėjas yra anksti ryte ar vakare, kai jos lankosi žieduose ir maitinasi.
- Laikymas nelaisvėje: reikalauja specializuotos mitybos (sprendiniai, specialūs nektaro pakaitalai, švieži vaisiai), daug vietos skraidymui ir socialinės sąveikos; prieš įsigyjant būtina pasitarti su patyrusiais aviaristais arba veterinarais.
- Apsauga: svarbu remti buveinių apsaugos iniciatyvas ir atsakingą požiūrį į laukinių paukščių prekybą.
Šie tyrimai rodo, kad lorėjos ir lorikės sudaro vieną grupę, glaudžiai susijusią su papūgomis ir figinėmis papūgomis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra loricos ir lorikės?
A.: Lorijos ir lorikės yra mažos ir vidutinio dydžio medinės papūgos.
K.: Kokius liežuvius turi lorėjos ir lorikės?
A: Lorėjos ir lorikės turi specialius liežuvėlius su šepetėliais, kuriais maitinasi žiedų nektaru ir minkštais vaisiais, geriausiai uogomis.
K: Ar lorėjos ir lorikės yra monofilinė grupė?
A: Taip, lorėjos ir lorikės yra monofilinė papūginių (Psittacidae) šeimos papūgų grupė.
K: Kur paplitusios lorėjos ir lorikės?
A: Lorėjos ir lorikės plačiai paplitusios visame Australazijos regione, įskaitant pietryčių Aziją, Polineziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Australiją.
K: Ar lorėjos ir loriketės turi ryškiaspalves plunksnas?
A: Taip, daugumos lorėjų ir loriketų plunksnos labai ryškios.
K: Su kokiomis kitomis grupėmis lorėjos ir lorikės yra artimai susijusios?
A: Tyrimai rodo, kad lorėjos ir lorikės sudaro vieną grupę, glaudžiai susijusią su papūgomis ir figinėmis papūgomis.
K: Ką sekų analizė ir morfologija rodo apie lorijas ir lorikes?
A: Sekų analizė ir morfologija rodo, kad lorijų ir loriketų grupė yra kitų grupių viduryje.
Ieškoti