Statiškų išteklių teorija
Maltusianizmas - tai idėjų rinkinys, kurį išplėtojo kunigas Thomas Robertas Malthusas. Maltusas buvo ekonomistas, gyvenęs pramonės revoliucijos laikotarpiu.
1798 m. Mathusas išleido knygą "Esė apie gyventojų skaičiaus principą". Joje jis aprašė Maltuso augimo modelį. Jis rašė, kad gyventojų skaičiaus augimas yra eksponentinis. Tačiau maisto pasiūlos augimas yra tik aritmetinis. Tai reiškia, kad jei gyventojų skaičiaus augimui nėra ribų, tai maisto visiems gyventojams pagaminti nepavyks. Tai vadinama Maltuso katastrofa. Maltusas rašė Mančesterio mokyklos laikais.
Torių partija puoselėjo paternalistines idėjas, pavyzdžiui, labdarą vargšams. Maltusas teigė, kad tai neveiksminga ir kad dėl to tik padaugės vargšų. Ši teorija buvo išplėtota vigų ekonominėse idėjose, pavyzdžiui, 1834 m. vargšų įstatymo pakeitimo akte. Jo priešininkai šį aktą apibūdino kaip "Maltuso įstatymą, kuriuo siekiama priversti vargšus emigruoti, dirbti už mažesnį atlyginimą ir gyventi iš grubesnio maisto". Nepaisant riaušių ir padegimų, dėl šio akto buvo pradėti statyti darbo namai.
Tuo metu šios idėjos buvo plačiai paplitusios pažangiuose socialiniuose sluoksniuose. Viena iš jų šalininkių buvo rašytoja Hariet Martineau, kurios pažįstamų ratas apėmė ir Čarlzą Darviną. Maltuso idėjos padarė didelę įtaką Darvino teorijos atsiradimui.
Pasak Merilendo universiteto Istorijos mokymo centro istorijos mokymų skyriaus vadovo dr. Dano Ritschelio,
Didžioji Maltuso baimė buvo ta, kad dėl "beatodairiškos labdaros" sparčiai didės skurstančių gyventojų skaičius, didės valstybės biudžeto išlaidos, skirtos išlaikyti vis didėjančią išlaikytinių armiją, ir galiausiai ištiks valstybės bankroto katastrofa. Nors vėliau maltusizmas pradėtas tapatinti su visuotinio gyventojų pertekliaus problema, iš pradžių maltusizmas labiau rūpinosi būtent priklausomų vargšų pertekliaus baime[2].
Vienas pirmųjų Maltuso teorijos kritikų buvo Karlas Marksas, kuris ją pavadino (žr. Markso išnašą apie Maltusą iš "Kapitalo" - nuoroda toliau) "ne daugiau kaip mokykliniu, paviršutinišku De Foe, sero Jameso Steuarto, Townsendo, Franklino, Wallace'o ir kitų plagiatu, teigiančiu, kad mokslo ir technologijų pažanga leis neribotai augti gyventojų skaičiui.
Daugelis žmonių šiandien vis dar mano, kad Matusas buvo teisus dėl to, kad žmonių populiacijos augimas tapo nevaldomas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Thomas Robertas Malthusas?
A: Thomas Robertas Malthusas buvo ekonomistas, gyvenęs pramonės revoliucijos laikotarpiu. Jis labiausiai žinomas dėl savo knygos "Esė apie gyventojų skaičiaus principą", kurioje aprašomas Maltuso augimo modelis.
K: Ką Maltusas sakė apie gyventojų skaičiaus augimą?
A: Pagal Maltuso teoriją gyventojų skaičius auga eksponentiškai, o maisto pasiūla didėja tik aritmetiškai. Tai reiškia, kad jei gyventojų skaičiaus augimas neribojamas, neįmanoma pagaminti pakankamai maisto visiems, o tai gali sukelti "Maltuso katastrofą".
K. Kokios idėjos buvo išvystytos remiantis Maltuso darbais?
A: Torių partija turėjo paternalistinių idėjų, tokių kaip labdara vargšams, kurios, pasak Maltuso, neveiks ir tik padidins vargšų skaičių. Šios idėjos buvo išplėtotos į vigų ekonomines idėjas, pavyzdžiui, 1834 m. vargšų įstatymo pakeitimo įstatymą, pagal kurį, nepaisant riaušių ir padegimų, buvo pradėti statyti darbo namai.
Kas palaikė šias idėjas?
A: Šios idėjos buvo plačiai paplitusios pažangiuose socialiniuose sluoksniuose, o viena iš jų šalininkių buvo rašytoja Hariet Martineau, kurios draugų rate buvo ir Čarlzas Darvinas. Matuso darbas taip pat turėjo įtakos Darvino teorijai.
K: Ką Karlas Marksas manė apie maltusizmą?
A: Karlas Marksas kritikavo maltusizmą kaip tik mokyklinį kitų rašytojų plagijavimą ir teigė, kad mokslo ir technologijų pažanga leis neribotai augti gyventojų skaičiui.
K: Ar šiandien žmonės vis dar nerimauja dėl gyventojų pertekliaus?
A: Taip, daugelis žmonių ir šiandien mano, kad Matas buvo teisus, jog žmonių populiacijos augimas yra nekontroliuojamas.
