Maltusianizmas: apibrėžimas, pagrindiniai principai ir istorinis kontekstas
Maltusianizmas: apibrėžimas, pagrindiniai principai ir istorinis kontekstas — supraskite Malthuso teoriją, jos kritiką ir poveikį demografijai bei ekonominei politikai.
Maltusianizmas – tai idėjų rinkinys, kurį išplėtojo kunigas Thomas Robertas Malthusas. Maltusas buvo ekonomistas, gyvenęs pramonės revoliucijos laikotarpiu ir plačiai diskutavo apie gyventojų augimą bei jo ribas.
Apibrėžimas ir pagrindinės idėjos
1798 m. Maltusas išleido knygą "Esė apie gyventojų skaičiaus principą". Joje jis aprašė paprastą, bet įtakingą modelį:
- Gyventojų skaičiaus augimas yra potencialiai eksponentinis (jei nėra ribojančių veiksnių, populiacija gali daugintis dvigubai per tam tikrą laikotarpį).
- Maisto (ir kitų išteklių) tiekimo augimas yra lėtesnis – jis apibūdinamas kaip aritmetinis (išteklių didinimas vyksta pastoviais, o ne dauginamaisiais žingsniais).
- Dėl šių dviejų tempų skirtumo gali kilti neatitikimas tarp gyventojų skaičiaus ir išteklių, kas savo ruožtu lemia badą, skurdą, ligas ir karus – tai dažnai vadinama „Maltuso katastrofa“.
Maltusas skyrė ir vadinamuosius „pozityviuosius“ bei „prevencinius“ patikslinimus: pozityvieji tikrinimai apima ligas, badą, karus (faktorius, mažinančių populiaciją), o prevenciniai – elgesio pokyčius (vėlinamos santuokos, mažesnis gimstamumas), kurie mažina gimstamumą.
Istorinis kontekstas
Maltusas kūrė idėjas Mančesterio mokyklos ir pramoninės Anglijos kontekste. Jis kritikavo kai kurių konservatyvių politikų ir leidybos sprendimus, manydamas, kad Torių partijos paternalistiniai sprendimai (pvz., labdara) gali netiesiogiai skatinti gimstamumą ir didinti priklausomų asmenų skaičių. Maltusas teigė, kad sisteminė materialinė pagalba be prevencinių priemonių gali padidinti skurdo mastą.
Maltuso poveikis politikai ir socialinėms reformoms
Jo idėjos buvo paminėtos diskusijose apie socialinę politiką. Pavyzdžiui, XIX a. viduryje vykę teisės aktų pakeitimai – 1834 m. vargšų įstatymo reformos – buvo kritikuojamos kai kurių kaip „Maltuso įstatymas“: kritikai teigė, kad reformos skatina emigraciją, prastėjančias darbo sąlygas ir menkesnį maisto lygį vargingiausiems. Nepaisant protestų, po reformos buvo pradėti statyti darbo namai.
Šios idėjos tuo metu rado pritarimą ir pažangesniuose socialiniuose sluoksniuose. Viena iš jų rėmėjų buvo rašytoja Hariet Martineau, kurios pažįstamųjų rate buvo ir Čarlzas Darvinas. Iš tiesų Maltuso samprata apie ribotą išteklių santykį su populiacijos augimu turėjo didelę įtaką Darvino ir Wallace’o evoliucijos teorijos formavimuisi: konkurencija dėl ribotų išteklių buvo vienas iš natūralios atrankos variklių.
Pasak Merilendo universiteto Istorijos mokymo centro istorijos mokymų skyriaus vadovo dr. Dano Ritschelio,
Didžioji Maltuso baimė buvo ta, kad dėl "beatodairiškos labdaros" sparčiai didės skurstančių gyventojų skaičius, didės valstybės biudžeto išlaidos, skirtos išlaikyti vis didėjančią išlaikytinių armiją, ir galiausiai ištiks valstybės bankroto katastrofa. Nors vėliau maltusizmas pradėtas tapatinti su visuotinio gyventojų pertekliaus problema, iš pradžių maltusizmas labiau rūpinosi būtent priklausomų vargšų pertekliaus baime[2].
Kritiškos pastabos ir prieštaros
Jau XIX a. ir vėliau Maltuso teorija sulaukė daug kritikos:
- Karlas Marksas vienas ankstyvųjų kritikų, vadino Maltuso idėjas paviršutiniškomis ir teigė, kad jos neatsižvelgia į socialinių santykių ir turto pasiskirstymo vaidmenį skurde.
- Ester Boserup XX a. žinoma demografinė ir ekonominė analitikė teigė, kad žmogaus kūrybiškumas ekonomikos ir technologijų srityje (pvz., intensyvi žemdirbystė) gali padidinti maisto gamybą ir prisitaikyti prie augančios paklausos.
- Praktinių pavyzdžių padaryta išvada: XX a. technologinė pažanga (ypač Žalioji revoliucija) gerokai padidino maisto derlius ir atidėjo arba sumažino daugumą numatytų „Maltuso katastrofų“.
- Be to, demografinis perėjimas – modelis, kuriame augančios šalys kartu su ekonomine plėtra patiria gimstamumo sumažėjimą – rodo, kad ilgainiui gyventojų augimo tempai mažėja be prievartinių priemonių.
Neo‑maltusizmas ir šiuolaikinės diskusijos
Po Maltuso iškilo naujos interpretacijos ir judėjimai:
- Neo‑maltusizmas (XIX–XX a.) sieja gyventojų kontrolę su aplinkosauga ir ribotų išteklių problema; kai kurie neo‑maltusistai rėmė šeimos planavimą ir kontracepcijos plėtrą. XX a. pabaigoje ir 1970‑aisiais populiarios diskusijos (pvz., Paul R. Ehrlich knyga The Population Bomb) atkreipė dėmesį į greitą gyventojų augimą ir aplinkosauginius iššūkius.
- Priešingai, ekonomistai kaip Julian Simon pabrėžė žmonių išradingumą ir plėtrą kaip sprendimą išteklių trūkumui; jis teigė, kad kainos ir rinkos mechanizmai skatina naujas technologijas ir pritaikymą.
- Šiandien diskusija apie Maltuso idėjas dažnai susijusi su tvaresniu vystymusi, klimato kaita, vandens ir dirvos ištekliais bei maisto saugumu. Daugelis specialistų mano, kad problemos sprendžiamos kompleksiniu požiūriu: technologijų plėtra, geresnė išteklių valdymo politika, mažesnis švaistymas ir šeimos planavimas.
Politikos pasekmės ir praktinės išvados
- Praktikoje Maltuso idėjos lėmė diskusijas apie socialinę paramą, darbo namų ir vargšų priežiūros sistemas bei apie tai, ar valstybės parama turėtų mažinti ar skatinti savarankiškumą.
- Dabartinė politika dažnai derina socialinę apsaugą su prevencinėmis priemonėmis: sveikatos priežiūra, išsilavinimas, šeimos planavimas ir investicijos į žemės ūkio technologijas.
Santrauka
Maltusianizmas – svarbi idėjų srovė, kuri priminė apie galimus gyventojų augimo ir išteklių neatitikimus. Nors istorinis Maltuso modelis buvo supaprastintas ir gavo daug kritikų, jo indėlis yra reikšmingas: jis paskatino diskusijas apie demografiją, socialinę politiką ir aplinkos ribas. Šiuolaikinėse diskusijose dauguma ekspertų sutaria, kad sprendimai turi būti kompleksiški – derinti technologijas, tvarų išteklių valdymą, socialines programas ir prevencines priemones, kad būtų užtikrintas maisto saugumas ir gerovė ilgalaikėje perspektyvoje.
Verta pažymėti, kad daug kas, kas šiandien suprantama kaip „Maltusizmas“, yra istorinis ir idėjinis palikimas, kurį reikia vertinti kartu su technologijų pažanga, demografiniais pokyčiais ir politinėmis priemonėmis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Thomas Robertas Malthusas?
A: Thomas Robertas Malthusas buvo ekonomistas, gyvenęs pramonės revoliucijos laikotarpiu. Jis labiausiai žinomas dėl savo knygos "Esė apie gyventojų skaičiaus principą", kurioje aprašomas Maltuso augimo modelis.
K: Ką Maltusas sakė apie gyventojų skaičiaus augimą?
A: Pagal Maltuso teoriją gyventojų skaičius auga eksponentiškai, o maisto pasiūla didėja tik aritmetiškai. Tai reiškia, kad jei gyventojų skaičiaus augimas neribojamas, neįmanoma pagaminti pakankamai maisto visiems, o tai gali sukelti "Maltuso katastrofą".
K. Kokios idėjos buvo išvystytos remiantis Maltuso darbais?
A: Torių partija turėjo paternalistinių idėjų, tokių kaip labdara vargšams, kurios, pasak Maltuso, neveiks ir tik padidins vargšų skaičių. Šios idėjos buvo išplėtotos į vigų ekonomines idėjas, pavyzdžiui, 1834 m. vargšų įstatymo pakeitimo įstatymą, pagal kurį, nepaisant riaušių ir padegimų, buvo pradėti statyti darbo namai.
Kas palaikė šias idėjas?
A: Šios idėjos buvo plačiai paplitusios pažangiuose socialiniuose sluoksniuose, o viena iš jų šalininkių buvo rašytoja Hariet Martineau, kurios draugų rate buvo ir Čarlzas Darvinas. Matuso darbas taip pat turėjo įtakos Darvino teorijai.
K: Ką Karlas Marksas manė apie maltusizmą?
A: Karlas Marksas kritikavo maltusizmą kaip tik mokyklinį kitų rašytojų plagijavimą ir teigė, kad mokslo ir technologijų pažanga leis neribotai augti gyventojų skaičiui.
K: Ar šiandien žmonės vis dar nerimauja dėl gyventojų pertekliaus?
A: Taip, daugelis žmonių ir šiandien mano, kad Matas buvo teisus, jog žmonių populiacijos augimas yra nekontroliuojamas.
Ieškoti