Aspergillus flavus yra potencialiai pavojingas patogenas. Tai labai plačiai paplitęs grybas. Jis auga dirvožemyje kaip saprofitas. Jis taip pat auga ant javų grūdų, ankštinių augalų ir medžių riešutų.

Daugelis padermių ne tik sukelia infekcijas prieš derliaus nuėmimą ir po derliaus nuėmimo, bet ir gamina toksiškus junginius, vadinamus mikotoksinais. Suvalgyti jie yra toksiški žinduoliams. Šios rūšies gaminamas toksinas vadinamas aflotoksinu.

A. flavus yra žmonių ir gyvūnų patogenas. Žinduoliams šis patogenas gali sukelti kepenų vėžį, jei valgomas užkrėstas maistas. Jis taip pat sukelia aspergiliozę (invazinį augimą) žmonėms, kurių imuninė sistema pažeista.

Kur randamas ir kokiomis sąlygomis auga

Aspergillus flavus paplitęs tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, tačiau randamas ir kituose klimatuose. Jis dažnai užkrečia:

  • žemės ūkio produktus: kukurūzus, žemės riešutus, rapsus, ryžius;
  • riešutus ir džiovintus vaisius: migdolus, pistacijas, figas;
  • prieskonius ir sėklas;
  • glaustai laikomus arba drėgnus sandėlius bei netinkamai išdžiovintus grūdus.

Grybas mėgsta šiltą, drėgną aplinką – optimali temperatūra daugeliui padermių yra apie 25–37 °C. Dėl to pažeidimai dažniau atsiranda karštesniais periodais arba blogai vėdinamuose, drėgnuose sandėliuose.

Aflotoksinai — ką reikia žinoti

Aflotoksinai yra aflatoxinus gaminančių Aspergillus rūšių (tarp jų ir A. flavus) metabolitai. Svarbiausi faktai:

  • Pavojingiausias yra aflatoksinas B1 — jis laikomas vienu stipriausių gamtinės kilmės kancerogenų.
  • Aflotoksinai yra stabilių cheminių savybių: juos sunku sunaikinti kaitinimu ar maisto gaminimo metu.
  • Ilgalaikis mažų dozių poveikis siejamas su kepenų vėžiu; didelės dozės gali sukelti ūminę aflatoksikozę ir mirtį (ypač gyvūnams).
  • Skirtingos šalys ir institucijos nustato maksimalias aflatoksinų ribas maiste ir pašaruose; atliekamas nuolatinis maisto ir pašarų mėginių tikrinimas.

Sveikatos rizikos ir simptomai

Žmonėms:

  • Imuninės sistemos nusilpę asmenys (pvz., sergantieji AIDS, ilgalaikiai imunosupresantai) yra jautresni invazinei aspergiliozei, kuri gali pažeisti plaučius, sinusų ertmes, kartais kitas organų sistemas.
  • Aflatoksinų poveikis pasireiškia kaip kepenų pažeidimas, ilgalaikėje perspektyvoje — kepenų vėžys; ūminės intoksikacijos atvejai sukelia gelta, pykinimą, vėmimą, kepenų nepakankamumą.

Gyvūnams: jautrumas priklauso nuo rūšies ir veislės; aflatoksinai mažina derlingumą, augimą ir atsparumą ligoms, sukelia kepenų pažeidimus bei ūmines mirtis.

Prevencija ūkininkams ir tiekimo grandinėje

Siekiant sumažinti užteršimą aflatoksinais svarbu taikyti integruotas priemones:

  • laiku nuimti derlių ir tinkamai jį išdžiovinti iki saugaus drėgmės lygio;
  • užtikrinti sausą, gerai vėdinamą sandėliavimą ir reguliariai tikrinti grūdus bei pašarus;
  • naudoti saugius technologinius sprendimus nuo kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) — mechaniniai, biologiniai arba integruotos apsaugos priemonės;
  • rūšiuoti ir šalinti vizualiai pažeistus ar pelėsiais apaugusius produktus;
  • taikyti biologinę kontrolę — atoxigeninių A. flavus padermių naudojimas gali sumažinti aflatoksinų gamybą laukiniuose mikroorganizmuose;
  • mėginių ėmimas ir laboratorinis tyrimas (ELISA, HPLC, kiti metodai) tiekimo grandinėje.

Maisto sauga vartotojams

  • Venkite vartoti matomai pelėsių pažeisto maisto (ypač riešutų, džiovintų vaisių, grūdų); pelėsis gali būti giliau nei matoma dalis.
  • Laikykite maisto sausoje, vėsioje vietoje; nedėkite džiovintų produktų į uždarytas drėgnas vietas.
  • Perkant pirkti patikimų tiekėjų produktus ir atkreipti dėmesį į laikymo bei galiojimo sąlygas.
  • šalinti ir netinkamai atrodančius ar kartais besiskiriancius produktus — geriau nerizikuoti.

Diagnostika ir gydymas

Invazinė aspergiliozė gydoma medicininėmis priemonėmis; gydymo schema priklauso nuo ligos formos ir paciento būklės. Dažniausiai naudojami antimikotiniai vaistai yra vorikonazolas, liposominė amfotericino B ir kt., bet gydymą turi nuspręsti specialistas. Ūminė aflatoksikozė gydoma palaikomąja terapija, inkstų ir kepenų funkcijos palaikymu.

Stebėsena ir reguliavimas

Valstybinės maisto saugos institucijos daugelio šalių nustato leistinas aflatoksinų ribas ir vykdo kontrolę. Tai apima tiekimo grandinės patikrinimus, sertifikavimą ir laboratorinį testavimą. Ūkininkai ir maisto pramonė turi laikytis geros gamybos praktikos ir taikyti rizikos mažinimo priemones (HACCP).

Išvados

Aspergillus flavus yra plačiai paplitęs grybas, kuris gali būti tiek augalų ligų sukėlėjas, tiek šaltinis pavojingiems aflatoksinams. Prevencija prasideda laiku nuimtu ir tinkamai išdžiovintu derliumi, geru saugojimu ir tiekimo grandinės kontrole. Imuninės sistemos pažeisti žmonės turi vengti sąlyčio su pelėsiais ir kreiptis į gydytoją įtariant aspergiliozę. Reguliarus maisto ir pašarų tikrinimas bei nacionalinės reguliavimo priemonės yra esminės rizikai mažinti.