MRSA — meticilinui atspari auksinio stafilokoko: apibrėžimas ir simptomai
Sužinokite apie MRSA — meticilinui atsparų auksinį stafilokoką: ką reiškia užsikrėtimas, pagrindiniai simptomai, rizika, gydymas ir prevencijos patarimai.
MRSA yra meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko padermė. Tai bakterija, sukelianti įvairių kūno dalių infekcijas. Ją gydyti sunkiau nei kitas auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus, arba stafilokoko) padermes, nes ji atspari kai kuriems dažniausiai vartojamiems antibiotikams. Tiesą sakant, dabar jis atsparus visoms penicilino ir cefalosporino formoms.
MRSA simptomai priklauso nuo to, kur užsikrėtęs asmuo yra. Dažniausiai ji sukelia lengvas odos infekcijas, dėl kurių susidaro spuogai, išopėjimai ar pūliniai. Tačiau ji taip pat gali sukelti rimtesnes odos infekcijas arba užkrėsti chirurgines žaizdas, kraują, plaučius ar šlapimo takus.
Nors dauguma MRSA infekcijų nėra sunkios, kai kurios gali kelti pavojų gyvybei. Daugeliui visuomenės sveikatos ekspertų nerimą kelia sunkių MRSA atmainų plitimas. Kadangi MRSA yra sunkiai gydoma, kartais ji vadinama "superbakterija".
Kas yra MRSA plačiau?
MRSA reiškia meticilinui atsparų Staphylococcus aureus. Tai bakterijos rūšis, kuri įgijo genus, leidžiančius jai išvengti daugelio įprastų beta‑laktamų antibiotikų (pvz., penicilino ir daugumos cefalosporinų). MRSA gali būti susijusi su dviem pagrindinėmis aplinkomis:
- Hospitalinė MRSA (HA‑MRSA): plinta ligoninėse ir sveikatos priežiūros įstaigose, dažnai susijusi su chirurginėmis infekcijomis, kateteriais ar ilgalaikiu gydymu ligoninėje.
- Bendruomeninė MRSA (CA‑MRSA): atsiranda tarp sveikų žmonių už ligoninių ribų ir dažnai pasireiškia odos bei minkštųjų audinių infekcijomis.
Simptomai pagal užkrėtimo vietą
- Odos ir minkštųjų audinių infekcijos: paraudimas, šiluma, skausmas, mazgeliai, pūliniai ar abscesai. Kartais infekcija gali greitai plisti.
- Chirurginės žaizdos: paraudimas, pūliai, didėjantis skausmas aplink pjūvio vietą, karščiavimas.
- Kraujas (bakteremija/sepsis): karščiavimas, drebulys, silpnumas, žemos kraujospūdžio ar organų funkcijos sutrikimai — tai pavojinga gyvybei būklė.
- Plaučiai (pneumonija): kosulys, kvėpavimo sunkumai, krūtinės skausmas, karščiavimas.
- Šlapimo takai: dažnas šlapinimasis, skausmas ar deginimas šlapinantis, kartais karščiavimas.
Kaip nustatoma diagnozė?
Diagnozė dažniausiai patvirtinama laboratoriniais tyrimais. Iš ėminio (pvz., pūlių, kraujo, šlapimo ar nosies tamponėlio) atliekama bakterijų kultūra, nustatoma, ar tai Staphylococcus aureus, ir daromas atsparumo (antibiotikograma) tyrimas. Greitos molekulinės (PCR) metodikos taip pat padeda greičiau identifikuoti MRSA genus.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo ir vietos:
- Mažiems odos pūliniams kartais užtenka chirurginio nuvedžio (angliavimo) — punktūros ir išspaudimo — be ilgalaikio antibiotikų vartojimo.
- Rimtesnėms infekcijoms skiriami antibiotikai, parenkami pagal antibiogramą. Kai kurie alternatyvūs vaistai prieš MRSA gali būti vancomicinas, linezolidas, daptomicinas ar kiti — priklausomai nuo jautrumo. Tačiau jautrumas skiriasi, todėl svarbu, kad gydymą paskirtų gydytojas remdamasis tyrimų rezultatais.
- Decolonizacija (pvz., vietinis mupirocino tepalas nosiai ar antiseptinės vonelės su chlorheksidinu) gali būti siūloma tam tikrais atvejais, ypač prieš operacijas arba jei asmuo nuolat šaltinis užkrato.
Prevencija
Prevencijos priemonės svarbios tiek ligoninėse, tiek bendruomenėje:
- Dažnas ir tinkamas rankų plovimas arba naudojimas alkoholinių rankų dezinfektantų.
- Atidžiai tvarkyti ir dengti žaizdas — nelaikyti atvirų opų neuždengtų.
- Nevartoti svetimų rankšluosčių, skutimosi peiliukų, drabužių ar sporto įrangos, kuri liečia odą (ypač sporto klubai, komandiniai sportai).
- Higienos ir paviršių valymas bendrose patalpose; ligoninėse — laikytis kontaktinių apribojimų, izoliacijos procedūrų bei personalo apsaugos priemonių.
- Atsakingas antibiotikų vartojimas — nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo, užbaigti paskirtą kursą.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei odos paraudimas ar guzgelis sparčiai didėja, stipriai skauda arba yra pūlinys su karščiavimu.
- Jei atsiranda karščiavimas, drebulys, silpnumas ar kvėpavimo sutrikimai — ypač jei žmogus turi žaizdą ar neseniai buvo ligoninėje.
- Jei randate daug pasikartojančių ar išliekančių odos infekcijų — reikalingas specialisto įvertinimas ir galimas ėminio tyrimas.
MRSA gali būti rimta, bet dauguma atvejų tinkamai diagnozuojami ir gydomi. Svarbu laikytis prevencijos taisyklių, neignoruoti greitai progresuojančių simptomų ir konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu, jei kyla abejonių.
Žmogaus neutrofilo, prarijusio MRSA (dirbtinės spalvos), skenuojanti elektroninė mikrografija
Meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko ir negyvo žmogaus neutrofilo skenuojanti elektroninė mikrografija
Priežastys
Sodo veislės stafilokokai yra įprastos bakterijos, kurios gali gyventi mūsų kūnuose. Daugybė sveikų žmonių nešioja stafilius ir nėra jais užsikrėtę. Iš tikrųjų 25-30 % mūsų nosyje yra stafilo bakterijų.
Tačiau stafilokokas gali kelti problemų, jei jam pavyksta patekti į organizmą, dažnai per pjūvį. Patekęs ten, jis gali sukelti infekciją. Stafilokokas yra viena dažniausių odos infekcijų priežasčių. Paprastai jos būna nedidelės ir nereikalauja specialaus gydymo. Rečiau stafiliozė gali sukelti rimtų problemų, pavyzdžiui, infekuotas žaizdas ar plaučių uždegimą.
Stafilokoką paprastai galima gydyti antibiotikais. Tačiau per kelis dešimtmečius kai kurios stafilių atmainos, pavyzdžiui, MRSA, tapo atsparios anksčiau jas naikinusiems antibiotikams. MRSA pirmą kartą buvo aptiktas 1961 m. Dabar ji atspari meticilinui, amoksicilinui, penicilinui, oksacilinui ir daugeliui kitų antibiotikų.
Nors kai kurie antibiotikai vis dar veikia, MRSA nuolat prisitaiko. Mokslininkams, kuriantiems naujus antibiotikus, sunkiai sekasi su jais neatsilikti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra MRSA?
A: MRSA reiškia meticilinui atsparų auksinį stafilokoką, kuris yra bakterija, sukelianti infekcijas įvairiose kūno dalyse.
K: Dėl ko MRSA yra sunkiau gydoma nei kitos auksinio stafilokoko padermės?
A: MRSA yra atspari kai kuriems dažniausiai vartojamiems antibiotikams, įskaitant peniciliną ir cefalosporiną.
K: Kokie yra MRSA simptomai?
A.: MRSA simptomai priklauso nuo infekcijos vietos. Ji gali sukelti spuogus, išopėjimus ar pūlius ant odos arba rimtesnes chirurginių žaizdų, kraujotakos, plaučių ar šlapimo takų infekcijas.
K: Ar visos MRSA infekcijos yra sunkios?
Atsakymas: Dauguma MRSA infekcijų yra lengvos ir nesunkios, tačiau kai kurios gali būti pavojingos gyvybei.
K: Kodėl MRSA kartais vadinamas "superbakterija"?
A.: MRSA kartais vadinama "superbakterija", nes ją sunku išgydyti dėl atsparumo dažniausiai vartojamiems antibiotikams.
K: Ar visuomenės sveikatos specialistai yra susirūpinę dėl MRSA plitimo?
A.: Taip, daugelis visuomenės sveikatos ekspertų yra sunerimę dėl sunkių MRSA atmainų plitimo.
K: Kokia reikšmė MRSA atsparumui penicilinui ir cefalosporinui?
A: Dėl to MRSA tampa sunkiau gydoma nei kitos auksinio stafilokoko padermės, nes šie antibiotikai paprastai naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti.
Ieškoti