Neokeinsistinė ekonomika
Neokeinsistinė ekonomika - tai makroekonominės minties mokykla, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo remiantis Johno Maynardo Keyneso darbais. Grupė ekonomistų (ypač Johnas Hicksas, Franco Modigliani ir Paulas Samuelsonas) bandė interpretuoti ir formalizuoti Keinso raštus ir juos susieti su neoklasikiniais ekonomikos modeliais. Šis modelis, IS/LM modelis, yra beveik toks pat įtakingas, kaip ir pirminė Keyneso analizė, nustatant faktinę politiką ir ekonominį švietimą. Jame visuminė paklausa ir užimtumas siejami su trimis kintamaisiais, t. y. pinigų kiekiu apyvartoje, valstybės biudžetu ir verslo lūkesčių būkle. Po Antrojo pasaulinio karo šis modelis buvo labai populiarus tarp ekonomistų, nes jį buvo galima suprasti pagal bendrosios pusiausvyros teoriją. Jų darbas tapo žinomas kaip neoklasikinė sintezė. Ji sukūrė modelius, kurie sudarė pagrindines neokeinsistinės ekonomikos idėjas. Šios idėjos dominavo pokario ekonomikoje ir sudarė pagrindinę makroekonominės minties srovę šeštajame, šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose.
XX a. septintajame dešimtmetyje įvyko keletas įvykių, kurie sukrėtė neokeinsistinę teoriją. Išsivysčiusios pasaulio šalys patyrė lėtą ekonomikos augimą ir tuo pat metu didelę infliaciją (stagfliaciją). Be to, monetaristų, tokių kaip Miltonas Friedmanas, darbai sukėlė abejonių dėl neokeinsistinių teorijų. Dėl to kilo nemažai naujų idėjų, kad keinsistinė analizė būtų papildyta priemonėmis, kuriomis būtų galima paaiškinti septintojo dešimtmečio ekonominius įvykius. Kita didelė keinsistinio mąstymo banga prasidėjo nuo bandymo keinsistiniams makroekonominiams samprotavimams suteikti mikroekonominį pagrindą. Naujieji keinsistai padėjo sukurti "naująją neoklasikinę sintezę", kuri šiuo metu sudaro pagrindinę makroekonomikos teorijos kryptį. Atsiradus naujajai keinsistų mokyklai, neokeinsistai kartais buvo vadinami senaisiais keinsistais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra neokeinsistinė ekonomika?
Atsakymas: Neokeinsistinė ekonomika - tai makroekonominės minties mokykla, kuri buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo remiantis Džono Meinardo Keinso (John Maynard Keynes) darbais. Ji sintezuoja neoklasikinius ekonomikos modelius su originalia Keyneso analize ir naudoja IS/LM modelį, kad susietų visuminę paklausą ir užimtumą su trimis kintamaisiais, tokiais kaip pinigų kiekis apyvartoje, vyriausybės biudžetas ir verslo lūkesčių būklė.
K: Kas bandė aiškinti ir formalizuoti J. M. Keyneso darbus?
Atsakymas: Keinso raštus bandė aiškinti ir formalizuoti grupė ekonomistų (ypač Johnas Hicksas, Franco Modigliani ir Paulas Samuelsonas).
K: Kaip šis modelis tapo populiarus tarp ekonomistų po Antrojo pasaulinio karo?
A: Šis modelis tapo populiarus tarp ekonomistų po Antrojo pasaulinio karo, nes jį buvo galima suprasti pagal bendrosios pusiausvyros teoriją.
K: Kas lėmė keletą įvykių, kurie XX a. septintajame dešimtmetyje sukrėtė neokeinsizmo teoriją?
A: Išsivysčiusios pasaulio šalys patyrė lėtą ekonomikos augimą ir didelę infliaciją tuo pačiu metu (stagfliaciją), taip pat Miltono Friedmano darbai, kurie sukėlė abejonių dėl neokeinsistinių teorijų, lėmė keletą XX a. septintojo dešimtmečio įvykių, kurie sukrėtė neokeinsistinę teoriją.
Klausimas: Ką sukūrė naujieji keinsistai, kad keinsistiniams makroekonominiams samprotavimams suteiktų mikroekonominį pagrindą?
A: Naujieji keinsistai padėjo sukurti "naująją neoklasikinę sintezę", kuri šiuo metu yra pagrindinė makroekonomikos teorijos kryptis, kad keinsistiniams makroekonominiams samprotavimams būtų suteiktas mikroekonominis pagrindas.
K: Kaip dabar kartais vadinami neokeinsistai?
A: Atsiradus naujajai keinsistų mokyklai, neokeinsistai kartais vadinami senaisiais keinsistais.
