Nereidė – Neptūno mėnulis: atradimas, orbita ir savybės
Nereidė arba Neptūnas II - Neptūno mėnulis.
Nereidę 1949 m. gegužės 1 d. rado Gerardas Kuiperis, kuris pavadinimą pasiūlė savo atradimo ataskaitoje. Jis pavadintas graikų mitologijos jūrų nimfų Nereidžių garbei.
Ilgą laiką jis buvo tolimiausias iš žinomų Neptūno mėnulių (nuo tada šią garbę perėmė Halimedas ir Neso) ir yra trečias pagal dydį - jo skersmuo siekia 340 km. Jo orbitos spindulys vidutiniškai siekia 5 513 400 km, tačiau ji labai ekscentriška ir svyruoja nuo 1 353 600 iki 9 623 700 km. Ilgą laiką tai buvo labiausiai ekscentriška orbita iš visų žinomų Saulės sistemos mėnulių, tačiau neseniai atrasto Saturno mėnulio Bestla orbita yra dar ekscentriškesnė. Neįprasta orbita leidžia manyti, kad tai gali būti pagrobtas asteroidas arba Kuiperio juostos objektas, o galbūt jis buvo iškreiptas per didžiausio Neptūno mėnulio Tritono pagrobimą. Daugiau apie Nereidę žinoma labai nedaug.
Nereidė buvo per toli, kad zondas "Voyager 2", 1989 m. lankęsis Neptūno sistemoje, galėtų ją tinkamai nufotografuoti. Atsiųstose nuotraukose matyti tik labai nesferinė jos forma, o paviršiaus ypatybių nebuvo galima įžiūrėti tokia raiška, kokia buvo galima.
Orbita ir judėjimas
Nereidės orbita yra išties neįprasta: jos ekscentriškumas yra labai didelis (apie 0,75), todėl atstumas iki Neptūno svyruoja stipriai – nuo arčiau esančio periastro (≈1,35 mln. km) iki tolimiausio apoastro (≈9,62 mln. km). Dėl tokio trajektorijos mėnulis kartą apsisuka aplink Neptūną maždaug per vienerius Žemės metus (apie 360 dienų). Toks elipsinis skriejimas rodo, kad Nereidė patyrė stiprius gravitacinius sutrikimus arba kilusią iš nebuvusių įprastų palydovų sistemą.
Fizikinės savybės
- Dydis: apytiksliai 340 km skersmens, todėl ji yra vienas didesnių Neptūno palydovų.
- Forma: Voyager 2 nuotraukose Nereidė atrodo nesferiška, tačiau detalių apie reljefą, kraterius ar kalnus nėra.
- Paviršius ir sudėtis: tikslios cheminės sudėties nežinoma; spėjama, kad paviršių sudaro vandens ledas, sumaišytas su tamsesnėmis, anglies turinčiomis medžiagomis, panašiai kaip kai kurių Kuiperio juostos objektų paviršiai.
- Ryškumo kaita: stebima photometrinė variacija (šviesos kreivės pokyčiai), kuri rodo, kad Nereidė gali būti netaisyklingos formos arba kad jos sukimasis ir (ar) paviršiaus savybės sukelia ryškumo svyravimus. Rotacijos periodas nėra iki galo aiškus ir skirtingi stebėjimai davė nevienareikšmius rezultatus.
Kilmė ir evoliucija
Yra kelios hipotezės dėl Nereidės kilmės. Dėl jos labai ekscentriškos orbitos manoma, kad ji galėjo būti pagrobta iš išorinių Saulės sistemos regionų – pavyzdžiui, iš asteroidų grupės arba iš Kuiperio juostos. Kita galimybė – Nereidės orbita buvo iškreipta tam, kai Neptūną pasiekė ir užfiksavo stambus objektas Tritonas; Tritono pagrobimas galėjo sutrikdyti ankstesnę palydovų sistemą ir išmesti kai kuriuos objektus į labai ekscentriškas trajektorijas.
Stebėjimai ir tyrimai
Be Voyager 2 ribotų vaizdų, Nereidė daugiausia tiriama teleskopine fotometrija ir spektriniais matavimais iš Žemės bei kosminių observatorijų. Dėl didelio atstumo ir mažo dydžio aukštos raiškos vaizdų apie paviršių nėra, todėl daug faktų lieka neaiškūs. Tolimesni stebėjimai su didesniais žemės teleskopais ir ateities kosminiais zondais galėtų suteikti daugiau informacijos apie jos paviršių, sudėtį ir sukimąsi.
Reikšmė ir interesas
Nereidė yra įdomi dėl savo netipinės orbitos ir dėl to, kad ji gali suteikti užuominų apie Neptūno sistemos praeitį bei dinaminius procesus, vykusius po didžiųjų palydovų, tokių kaip Tritonas, atsiradimo. Tyrimai apie Nereidę prisideda prie supratimo, kaip formuojasi ir keičiasi palydovų sistemos bei kaip vyksta objektų sugrobimas ir pertvarkymas Saulės sistemoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Nereidė?
A: Nereidė, dar žinoma kaip Neptūnas II, yra Neptūno mėnulis.
K: Kas atrado Nereidę?
A: Nereidę 1949 m. gegužės 1 d. atrado Gerardas Kuiperis.
K: Iš ko kilęs šio mėnulio pavadinimas?
A: Šio mėnulio pavadinimas kilęs nuo graikų mitologijos jūrų nimfų Nereidžių.
K: Kokio dydžio yra Nereidė?
A: Nereidės skersmuo yra 340 km ir ji yra trečia pagal dydį iš visų Neptūno mėnulių.
K: Kaip atrodo jos orbita?
A: Jo orbitos spindulys yra vidutiniškai 5 513 400 km, tačiau ekscentricitetas svyruoja nuo 1 353 600 iki 9 623 700 km. Ilgą laiką jo orbita buvo ekscentriškiausia iš visų žinomų Saulės sistemos mėnulių, kol buvo atrasta Bestla, kurios orbita dar ekscentriškesnė.
Klausimas: Ar "Voyager 2" galėjo nufotografuoti Nereidę, kai 1989 m. lankėsi Neptūne?
A: Ne, "Voyager 2" negalėjo padaryti aiškių nuotraukų dėl to, kad buvo labai toli, ir esant tokiai skiriamajai gebai nebuvo galima įžiūrėti jokių paviršiaus ypatybių.
K: Kokios teorijos apie tai, kodėl jo orbita atrodo tokia neįprasta?
A: Kai kurios teorijos teigia, kad jis galėjo būti pagautas asteroido ar Kuiperio juostos objekto arba galbūt sutrikęs per Tritono, kaip didžiausio Neptūno mėnulio, pagavimą.
