Tritonas (palydovas)
Tritonas, arba Neptūnas I, yra didžiausias Neptūno planetos mėnulis. Tai septintas pagal dydį Saulės sistemos mėnulis. Tritonas yra šiek tiek mažesnis už Žemės Mėnulį. Tritono geologinė istorija sudėtinga, manoma, kad jo paviršius palyginti jaunas, palyginti su pačios Saulės sistemos amžiumi.
Jį 1846 m. spalio 10 d. atrado britų astronomas Viljamas Laselas (William Lassell), praėjus vos 17 dienų po to, kai patį Neptūną atrado vokiečių astronomas Johanas Gotfrydas Galė (Johann Gottfried Galle) ir Heinrichas Liudvikas d'Arestas (Heinrich Louis d'Arrest).
Manoma, kad Tritonas yra užfiksuotas Kuiperio juostos objektas ir yra šalčiausias žinomas Saulės sistemos kūnas. "Voyager 2" užfiksavo, kad Tritono paviršiaus temperatūra yra -235 °C (-391 °F). Tritonas turi savo magnetinį lauką ir silpnus atmosferos pėdsakus.
Triton
Tritono orbita (raudona spalva) skiriasi nuo daugumos mėnulių orbitų (žalia spalva) judėjimo kryptimi, o orbita yra pakrypusi.
Retrogradinė orbita: palydovas (raudona spalva) skrieja priešinga kryptimi, nei sukasi jo pagrindinis palydovas (mėlyna/juoda spalva).
Manoma, kad Tritonas atsirado Saulės sistemos pakraštyje, Kuiperio juostoje (žalia spalva).
Orbita
Dėl traukos ir potvynių sąveikos Tritonas lėtai krenta į žemesnes orbitas. Šis procesas yra nepaprastai lėtas. Po 3,6 mlrd. metų Tritonas praeis Neptūno Rošo ribą. Jis arba susidurs su Neptūno atmosfera, arba subyrės, suformuodamas žiedų sistemą, panašią į esančią aplink Saturno planetą.
Manoma, kad Tritonas yra užfiksuotas objektas, nes jo orbita yra unikali Saulės sistemoje. Ji yra retrogradinė (žr. diagramą) ir labai pasvirusi. Nors yra ir kitų palydovų su retrogradinėmis orbitomis, jie yra daug mažesni už Titaną ir daug labiau nutolę nuo savo planetų šeimininkių ("pirminių"). Tritonas, kaip ir mūsų Mėnulis, planetai rodo tik vieną veidą: jis sukasi sinchroniškai su Neptūnu.
Paviršius
Viskas, ką žinome apie Tritono paviršių, yra iš vieno 1989 m. "Voyager 2" praskriejimo. Smūginių kraterių yra nedaug. Tai leidžia manyti, kad paviršius astronominiu požiūriu yra gana jaunas: manoma, kad jam nuo 6 iki 50 mln. metų.
Nepaisant labai žemos temperatūros, Tritono paviršius yra geologiškai aktyvus. Jame vyksta reiškiniai, panašūs į geizerius, ugnikalnius ir žemės drebėjimus. Visos susijusios medžiagos gerokai skiriasi nuo esančių Žemėje. Dauguma dujų didžiąją laiko dalį yra užšaldytos. Tokios dujos, kaip azotas, yra užšaldytos tol, kol įvyksta kas nors, kas jas ištirpdo, tada jos vėl virsta dujomis. Tam pakanka vos 4 K (7,2 °F) temperatūros padidėjimo.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tritonas?
A: Tritonas yra didžiausias Neptūno planetos mėnulis ir septintas pagal dydį Saulės sistemos mėnulis.
K: Kada buvo atrastas Tritonas?
A: Tritoną 1846 m. spalio 10 d. atrado britų astronomas Viljamas Laselas (William Lassell), praėjus vos 17 dienų po to, kai patį Neptūną atrado vokiečių astronomai Johanas Gotfrydas Galė (Johann Gottfried Galle) ir Heinrichas Liudvikas d'Arestas (Heinrich Louis d'Arrest).
Klausimas: Ar manoma, kad Tritonas yra užfiksuotas Kuiperio juostos objektas?
A: Taip, manoma, kad Tritonas yra pagrobtas Kuiperio juostos objektas.
K: Kokia šalta Tritono paviršiaus temperatūra užfiksuota?
A: "Voyager 2" užfiksavo, kad Tritono paviršiaus temperatūra yra -235 °C (-391 °F).
K: Ar Tritonas turi savo magnetinį lauką arba atmosferą?
A: Taip, jis turi ir savo magnetinį lauką, ir silpnus atmosferos pėdsakus.
