"No Protection" - "Massive Attack" antrojo albumo "Protection dub remikso pavadinimas. Remiksą sukūrė britų dub prodiuseris Mad Professor. Projektas prasidėjo paprastai: po to, kai pasirodė originalus albumas, grupė paprašė Mad Professor remiksuoti vieną singlo kūrinį. Tačiau po pirmojo remikso Massive Attack pakvietė prodiuserį peržiūrėti likusias albumo partijas, ir darbai išsiplėtė iki beveik viso albumo perdarymo — taip gimė pilnas dub remiksas.
Mad Professor stipriai suredagavo originalią medžiagą: jis išplėtė ritminius elementus, sustiprino bosines linijas, plačiai naudojo reverbą, delay efektus ir kitus dub režimo triukus. Daugelyje takelių vokalas pasirodo tik fragmentiškai arba išnyksta tarp atskiestų instrumentinių sluoksnių, todėl kūriniai iš esmės tampa atmosferiniais, pulsuojančiais ir hipnotizuojančiais mišiniams.
Skirtingai nuo originalaus Protection albumo, kuriame jaučiamas tam tikras džiazo ir trip‑hop elementų švelnumas, Mad Professor versijoje muzikos tekstūra tampa tankesnė ir labiau orientuota į garso erdvę bei efektų žaismą. Tai reiškia, kad remiksas laimi atmosferos ir dub estetikos prasme, tačiau kai kuriems klausytojams gali pritrūkti originalo subtilaus džiazo pojūčio ir vokalinio intymumo.
Svarbu pažymėti, kad Mad Professor remiksas ne tik „ištempė“ takelius, bet ir perskraidė juos per tradicinį dub filtrą: elementai atkartoja, užlaikomi, kartojami ir kartais visiškai ištrinami, todėl klausantis susidaro nuoseklus, pasikartojantis kūrinių vektorius. Tai daro albumą tinkamą tiek gilaus klausymosi seansams, tiek foniniam garsiniam apšvietimui klubuose ar radijo laidose.
Periferinis albumo poveikis muzikinei scenai – toks, kad jis tapo dažnai minimu pavyzdžiu, kaip elektroninės, trip‑hop ir dub tradicijos gali sąveikauti. Daugelis gerbėjų ir kritikų vertina No Protection už drąsų transformavimą ir originalios medžiagos reinterpretaciją, o projektas įgijo kultinį statusą tarp dub bei trip‑hop gerbėjų.
Jei norite klausytis šio leidinio, verta prieiti prie jo atvirai: ne kaip prie „patobulinto“ originalo, o kaip prie savarankiško kūrinio, kuriame akcentuojama garso erdvė, ritmas ir efektų architektūra. Ant popieriaus rezultatas yra tekstūriškesnis nei originalas, tačiau praranda bet kokį Protection džiazo pojūtį.