Notostracų būriui priklauso tik dvi gyvosios gentys. Triops ir Lepidura. Šios dvi gentys laikomos "gyvomis fosilijomis", nes nuo triaso laikų jų išorinė forma nepasikeitė. Fossilinis nepakitusio kūno planas reiškia, kad šie bestuburiai išlaikė taisyklingą, ilgą evoliucinį nepaisymą — jų charakteringos skydinės kriauklės, plokščias kūnas ir uodeginė dalis yra atpažįstami tiek dabartiniuose egzemplioriuose, tiek milijonus metų senose fosilijose.
Notostrakanai, dažnai vadinami tiesiog krevetėmis, yra visaėdžiai. Jie gyvena laikinų vandens telkinių — seklų ežerėlių, pelkių duobelių ir lietaus rinkimosi vietų — dugne. Kūnas padengtas skydeliu (karapaksu), po juo išsidėstę daug judrių šoninių kojyčių (filopodijų), kurias krevetės naudoja plaukimui, filtravimui ir maisto pernešimui. Kūno gale yra ilga uodegos dalis su dviem ilgesnėmis plokštelėmis (cercopodais), kurios padeda stabilizuoti ir judinti gyvį.
Notostracai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jie labai greitai auga — kai kurios rūšys subręsta per kelias savaites; rekordinė stebėta patelė gyveno tik apie 100 dienų. Kadangi daugelis jų gyvenimo ciklų susiję su trumpalaikiais vandens telkiniais, suaugusios krevetės dažnai žūna sausros metu. Tačiau jų išlikimo mechanizmas yra unikalus: pernešami kiaušinėliai (kartais vadinami cikstomis) pereina į statišką, giliai sulėtintą vystymosi būseną — diapauzę. Tokie kiaušinėliai gali išlikti neaktyvūs ilgus metus (dažnai iki keliolikos ar keliasdešimt metų) ir atgaivėja tik tada, kai vėl panardinami į vandenį — taip populiacija atsinaujina po sausros.
Reprodukcija ir kiaušinių atsparumas. Ne visi notostracai dauginasi vienodai: kai kurios rūšys dauginasi seksualiai (patelės ir patinai), kitos yra partenogenetinės (patelės deda apvaisintus ar neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių vystosi palikuonys be apvaisinimo), dar kelios rūšys turi hermafroditinius bruožus. Kiaušinėliai turi tvirtą šarminį apvalkalą (chorioną), kuris juos saugo nuo išdžiūvimo, temperatūros svyravimų, tūkstantmečių trunkančio sausumo ir netgi cheminio streso — todėl diapauzėje išlikę kiaušinėliai gali būti puikus genofondo saugyklos pavyzdys.
Ekologinė reikšmė ir žmogaus santykis. Notostracai yra svarbūs ephemerinių vandens telkinių ekosistemoms: jie vartotojai, valantys organines daleles, dumblą ir smulkius bestuburius, taip pat patys yra plėšomi — jų vienas vaidmenų yra maisto grandinėje. Dėl savo populiacijos dinaminių savybių jie gali paveikti vietinių bendrijų struktūrą, o kartais mažinti uodų lervų skaičių laikinose balose. Be to, kai kurios Triops rūšys populiarios kaip edukaciniai individai — parduodami „Triops“ rinkiniai vaikams, kuriuose parūpinami kiaušinėliai išsiritimui ir stebėjimui laboratorinėmis sąlygomis.
Išsaugojimas. Trumpalaikiai vandens telkiniai, kuriuose gyvena notostracai, yra pažeidžiami — užpildomi, melioruojami, statomi, užteršiami arba užplūdomi invazinėmis rūšimis. Dėl to kai kurios notostracų populiacijos mažėja, o vietovėse su unikalia fauna gali kilti rūšių pavojus. Ypač jautrios yra vietinės ir reti rūšių stokos, pavyzdžiui, kai kurios Lepidurus ir Triops rūšys, kurios jau yra įtrauktos į regionines ar tarptautines apsaugos programas.
Santrauka: Triops ir Lepidura (dažnai rašoma ir Lepidurus) yra unikalūs, evoliuciškai senoviniai bestuburiai, prisitaikę gyventi trumpalaikiuose vandens telkiniuose. Jų trumpas gyvenimo ciklas, greitas augimas ir diapauzės būsena daro juos įdomiais ne tik biologams, bet ir visiems, besidomintiems gamtos išlikimu ir ephemerinių buveinių ekologija.