Nailonas — kas tai yra, savybės, panaudojimas ir istorija

Nailonas yra dirbtinis pluoštas ir viena žinomiausių poliamidų. Tai sintetinė polimerinė medžiaga, kurią sudaro pasikartojantys amido (–CONH–) ryšiai. Nailonas pasižymi gera mechanine tvirtumu, elastingumu ir atsparumu dilimui, todėl plačiai naudojamas tiek tekstilės, tiek pramonės gaminiuose.

Trumpai apie savybes

Nailonas dažnai apibūdinamas kaip šilkinė medžiaga dėl savo lygios ir blizgios tekstūros, tačiau techniškai jis yra atsparus ir praktiškas sintetinis pluoštas. Svarbiausios savybės:

• Tvirtumas ir atsparumas dilimui: nailonas gerai laiko chemines ir mechanines apkrovas;
• Elastingumas: medžiaga atgauna formą po tempimo;
• Atsparumas drėgmei: nailonas sugeria šiek tiek vandens, bet nėra tirpus; jis greičiau džiūsta nei kai kurie natūralūs pluoštai;
• Termoplastinės savybės: galima lydyti ir formuoti esant aukštesnei temperatūrai;
• Cheminis atsparumas: atsparus daugeliui cheminių medžiagų, tačiau kinta veikiant stipriems rūgščiams ar oksidantams;
• Ilgaamžiškumas: neturi natūralaus biologiško skaidymo ir gali tarnauti ilgai.

Gamyba ir rūšys

Nailonas gaminamas polimerizacijos arba poli-macijų procesais. Yra keli pagrindiniai nailono tipai, populiariausi — nailonas 6 ir nailonas 6,6; jie skiriasi monomerais ir gamybos technologija, o tai lemia šiek tiek skirtingas fizines savybes (pvz., lydimosi temperatūrą, standumą ir atsparumą karščiui).

Pramonėje nailonas gali būti išgaunamas siūlų formos arba liejimo būdu, gaminant mišinius, plėveles ar liejinius automobilių, elektrotechnikos ir kitoms pramonės reikmėms.

Panaudojimas

Nailonas turi labai platų pritaikymą:

• drabužių ir sintetinių pluoštų gamyba — paltai, megztiniai, kojinės, sportinė apranga;
• namų tekstilė — kilimai, užuolaidos;
• techniniai gaminiai — parašiutai, virvės, virvės padangoms, žvejybos tinklai;
• kasdienės vartojimo prekės — dantų šepetėlių šereliai (ankstyvieji nailono panaudojimai), audiniai ir kojinės;
• automobilių ir pramonės dalys — pavarų elementai, guoliai, izoliatoriai;
• medicinos sritys — tam tikri siūlai, implanto medžiagos ir prietaisų komponentai;
• naujesnės sritys — 3D spausdinimo siūlai (poliamidai), techninės plėvelės ir kompozitai.

Istorija

Nailonas buvo atrastas 1930-aisiais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jį vystė DuPont kompanijos polimerų tyrimų grupė, kuriai vadovavo Wallace'as Carothersas. DuPont komerciniu mastu pradėjo naudoti nailoną XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir vėliau — 1930–1940 m. dešimtmečiuose — pradėjo gaminti kasdienius gaminius. Ankstyviausi komerciniai panaudojimai apėmė dantų šepetėlius ir galiausiai — odos pakaitalus bei moteriškas kojines, kurios sulaukė didelio populiarumo prieš II pasaulinį karą. Per karą nailonas taip pat plačiai naudotas militarinėms reikmėms (pvz., parašiutams ir virvėms).

Aplinkos ir perdirbimo aspektai

Nailonas nėra biologiškai greitai suyranti medžiaga ir gali kauptis aplinkoje, ypač kaip mikroplastikas. Šiuolaikinė pramonė stengiasi mažinti poveikį per:

• perdirbimą — nailonas galima perdirbti, gaminant naujas medžiagas ir siūlus;
• alternatyvias technologijas — mišinius su biopagrindais ar efektyvesnį atliekų surinkimą;
• mažesnį vienkartinių sintetikų naudojimą ir gaminių ilgaamžiškumo didinimą.

Apibendrinant, nailonas yra lanksti ir plačiai pritaikoma sintetika, turinti tiek daug privalumų, tiek aplinkos iššūkių. Dėl savo savybių jis išlieka vienu svarbiausių pramoninių pluoštų ir medžiagų sprendimų šiandienoje.

Paieška pagal raidę