Kas yra įstrižas šriftas? Apibrėžimas ir skirtumai nuo kursyvo
Sužinokite, kas yra įstrižas šriftas, kaip jis skiriasi nuo kursyvo, kada jį naudoti ir dizaino ypatybes — aiškus apibrėžimas su pavyzdžiais.
Įstrižas šriftas - tai šriftas, kuris šiek tiek pasviręs į dešinę. Jis naudojamas tais pačiais tikslais kaip ir pasvirasis šriftas, t. y. akcentavimui, išskyrimui ar stilistiniam efektui tekste. Tačiau, skirtingai nei kursyvas, įstrižajame šrifte paprastai nenaudojamos specialios glifų formos: naudojami tie patys simboliai kaip ir įprastame, vadinamame romėniškame šrifte, tik pasvirę.
Šrifto dizaineriai dažnai vadina įstrižąjį šriftą mažiau organišku ir mažiau kaligrafiškunei kursyvą. Kursyvas kilęs iš rašytinių, kaligrafinių raštų ir dažnai turi savitų formų — siauresnius, sujungtus ar kitaip pakitusius glifus — o įstrižasis šriftas yra tiesiog mechaninis ar subtiliai koreguotas pasvirimas.
Daugelyje beserifių šriftų vietoj kursyvo dažniau naudojami pasvirieji raštai. Tai ypač pasakytina apie groteskiškus dizainus, pavyzdžiui, "Helvetica", kuriuos gamintojai dažnai pateikia kaip „Oblique“ arba „Italic“ variantus — bet techninis skirtumas gali būti reikšmingas:
Skirtumai tarp įstrižo šrifto ir kursyvo
- Glifų formos: kursyvas dažnai turi modifikuotas, kaligrafiškai nulemtas raides (pvz., kitos formos „a“, ilgesnės uodegos „f“, sujungtos raidės), o įstrižasis šriftas naudoja tą patį glifų rinkinį kaip pagrindinis romėniškas šriftas, jį tik paslenkiant ar švelniai permontuojant kampu.
- Estetika ir nuotaika: kursyvas veikia natūraliau, „rašytinai“, todėl dažnai suteikia elegancijos; įstrižasis šriftas – modernesnis, geometrinis, neutralus, tinkamas techniniam ar minimalistiniam dizainui.
- Pavadinimai ir pavyzdžiai: anglų kalboje įstrižas dažnai vadinamas „oblique“ arba „slanted“, o kursyvas – „italic“. Kai kurie dizainai turi tiek specialiai sukurtą kursyvą, tiek paprastą oblique versiją.
Techniniai ir dizaino aspektai
Kai kuriuose šriftuose kursyvas kuriamas iš naujo — dizaineris piešia specialias glifų versijas. Kitais atvejais gamintojas tiesiog pasuka romėnišką rinkinį (synthesis) ir pavadina tai „oblique“. Pastarasis būdas gali būti greitesnis ir pigesnis, bet rezultatas gali būti vizualiai mažiau rafinuotas.
Taip pat svarbu paminėti glifų skirtumus: kursyvuose galime matyti kitokias raidžių proporcijas, pasvirusias uodegas ar sujungimus, o įstrižame šrifte šie elementai išlieka kaip romėniškame variante.
CSS ir interneto tipografija
Internete skirtumą galima valdyti per CSS:
- font-style: italic; — mėginama naudoti šrifto tiekėjo italic (kursyvo) versiją; jei jos nėra, naršyklė gali naudoti sintetizuotą variantą.
- font-style: oblique; — nurodo pasvirimo variantą; naršyklė gali naudoti specialiai paruoštą oblique arba sintetizuoti pasvirimą iš regular; CSS taip pat leidžia tiksliai nurodyti kampą: font-style: oblique 12deg; (ne visur palaikoma).
Rekomenduojama įsitikinti, ar pasirinktas šriftas turi tikrą italic arba oblique kalbose, jei norite išlaikyti aukštą tipografinį lygį; kitaip naršyklės sintetinis pasvirimas gali atrodyti „ištemptas“ ar netinkamas.
Kada rinktis įstrižąjį šriftą, o kada kursyvą
- Tekstinis akcentas: tradiciškai literatūroje ir moksliniuose tekstuose naudojamas kursyvas (italic) pavadinimams, lotyniškiems terminams, knygų pavadinimams. Jei turite tik įstrižą versiją, ji taip pat gali atlikti akcento vaidmenį, bet vizualus skirtumas bus juntamas.
- Dizainas ir logotipai: rengiant modernų logotipą ar UI, įstrižasis (oblique) gali būti tinkamesnis dėl savo grynumo ir neutralumo.
- Groteskiški šriftai: daugelyje sans-serif (groteskinių) šeimos šriftų, pvz.,
"Helvetica" arba panašiuose, gamintojai dažnai siūlo oblique/pasvirą versiją vietoj tradicinio kursyvo — tai dera su šių šeimų minimalistiniu charakteriu.
Praktiniai patarimai ir priežiūra
- Nepasitikėkite tik sintetiniu pasvirimu: jei darbui svarbi tipografijos kokybė, naudokite šriftus, kurie turi profesionaliai sukurtus italic/ar oblique variantus.
- Semantika HTML: semantinį akcentą geriau nurodyti per <em> ar <strong>, o ne vien vizualiai pasvirinti raidžių stilių — taip užtikrinsite geresnę prieinamumą ir semantiką.
- Skaitomumas: vengti ilgo teksto vien tik su pasvirimu — ilgi blokai italiko ar oblique gali būti sunkiau skaitomi, ypač mažesniu šrifto dydžiu.
Išvados
Įstrižas šriftas yra patogus ir universalus dizaino įrankis: jis suteikia akcentą ir dinamiką be kardinalių raidžių formų pakeitimų. Kursyvas, savo ruožtu, turi stipresnį kaligrafinį indėlį ir dažnai siūlo estetiškai turtingesnes, tradiciškai priimtas akcentavimo formas. Renkantis tarp jų, derėtų atsižvelgti į šrifto šeimą, turimą italic/oblique variantą, dizaino tikslus ir skaitomumo reikalavimus.
Ieškoti