Kursyvas (kursyvinis šriftas): istorija, reikšmė ir vartojimas

Kursyvas: nuo Renesanso Arrighi kaligrafijos iki modernių šriftų — istorija, reikšmė ir praktinis vartojimas, kaip pabrėžti tekstą ir kur naudoti kursyvinį šriftą.

Kursyvas (taip pat vadinamas kursyviniu šriftu arba itališku šriftu) turi ilgą istoriją. Jis atsirado kaip spausdinto rašto imitacija, paremta rankraščiu, ir vėliau tapo svarbia tipografijos priemone. Šriftas, kuriame naudojamas kursyvas, paprastai imituoja kaligrafišką rašyseną ir pasižymi šiek tiek pasvirusiais ženkliais.

Istorija

Ludovico Vicentino degli Arrighi (1475–1527) — popiežiaus raštininkas ir šrifto kūrėjas Renesanso Italijoje — turi didelę reikšmę kursyvo raidai. Dabartinis kursyvo rašymo stilius yra paremtas jo sukurtu kanceliarinės raidės variantu. Sakoma, kad pats terminas kursyvas (ital. corsivo/italic) dalinai kilo iš Renesanso Italijos meistrų ir jų darbų. Šiuolaikiniai kaligrafai ir tipografai studijuoja Arrighi darbus, norėdami suprasti kursyvo struktūrą — tai modernizuota XVI a. pradžios Romos kanceliarinės rašysenos versija.

Be Arrighi, kursyvo raidės vystymąsi lėmė ir XVI a. Venecijos spaustuvės: pavyzdžiui, Aldus Manutius ir meistro punchcutter Francesco Griffo įnašai tipografijoje paskatino kompaktiškesnių ir elegantiškesnių šriftų atsiradimą, kuriuose kursyvas ėmė reikšti ne tik rankraštinį briovimą, bet ir specialią stilistinę priemonę spausdintame tekste.

Reikšmė tipografijoje

Tipografijoje kursyvas apibrėžiamas kaip kursyvinis šriftas, kurio pagrindą sudaro kaligrafinė rašysena. Tokios raidės dažnai būna šiek tiek pasvirusios į dešinę ir turi kaligrafines linijų variacijas: plonesnes horizontales ar šlovesnes vertikales. Kursyvas naudojamas ne tik estetikai — jis perduoda skaitytojui tam tikrą semantinę informaciją (pabrėžimą, žodžio kategoriją ir kt.).

Skirtumas tarp kursyvo ir įstrižo šrifto

Svarbu atskirti du dažnai painiojamus reiškinius:

• Kursyvas (italic) — šriftas, kuriame raidžių formos perpieštos ar stilizuotos taip, kad atspindėtų kaligrafišką braižą; raidės dažnai turi savitą formą, ligatūras ir proporcijų pokyčius.
• Įstrižas šriftas (oblique) — tai pasvirusio standžios raidės variantas, kai raidės tiesiog pasukamos ar šiek tiek slenkamos be esminių formų pakeitimų; tokie šriftai paprastai neturi kaligrafinių modifikacijų.

Pastaba: daugelis kompiuterinių šriftų tiekia specialiai sukurtą kursyvą (italic), o ne vien tik mechaninį įstrižą variantą; tai suteikia geresnį skaitomumą ir estetiką.

Vartojimas

Kursyvas plačiai naudojamas įvairiems tikslams:

• pabrėžimui — vietoje pabraukimo ar paryškinimo, ypač spausdintame tekste;
• svetimiems žodžiams ir frazėms atskirti (pvz., ad hoc, et al.);
• knygų, žurnalų pavadinimams ar meno kūrinių pavadinimams (stylistiniai reikalavimai gali skirtis pagal citavimo stilių);
• moksliniams lotyniškiems taksonų pavadinimams (gentys ir rūšys paprastai rašomi kursyvu);
• laisvai kalbančiųjų minčių, dialogų arba vidinių monologų žymėjimui literatūroje;
• techniniuose dokumentuose – pavadinimams ar parametrams, taip pat programavimo pavyzdžiuose, kur kursyvas gali atskirti kintamuosius ar pavadinimus (priklausomai nuo stiliaus gairių).

Skaitmeniniai šriftai ir prieinamumas

Skaitmeniniame dizaine kursyvas paprastai taikomas per konkrečius šrifto stilistus (italic) arba CSS savybę font-style: italic;. Svarbu pasirinkti kokybišką kursyvinį variantą, nes prastos kokybės „pasukimo“ versijos (oblique) gali pabloginti skaitomumą, ypač mažame šrifto dydyje arba žemos raiškos ekranuose.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į prieinamumą: skaitytojams su regėjimo sutrikimais kursyvas gali būti sunkiau įskaitomas nei paryškintas tekstas. Todėl įprastai pabrėžimui internetu rekomenduojama naudoti paryškinimą () arba papildomą struktūrinę informaciją (pvz., aria-label ar semantinius elementus), o kursyvą palikti stilistiniam arba gramatiniam vartojimui.

Praktiniai patarimai

• Naudokite kursyvą taupiai — per daug pasvirusio teksto praranda poveikį ir sunkina skaitymą.
• Laikykitės stiliaus gairių — akademiniuose darbuose, žurnalistikoje ar leidyboje skiriasi taisyklės, kada naudoti kursyvą.
• Internete, pabrėžiant ar akcentuojant, apsvarstykite alternatyvas (paryškinimas arba semantinis ženklinimas) dėl prieinamumo.
• Jei šriftas neturi specialaus kursyvo varianto, geriau pasirinkti kitą šriftą su kokybišku italic, nei tik pasukti normalų svorio šriftą (oblique).
• Atkreipkite dėmesį į tipografinius detalius — kursyvas gali turėti savo ligatūras, skirtingą kerningą ir proporcijas, todėl automatinis stiliaus taikymas gali sukelti nepageidaujamų vizualinių rezultatų.

Apibendrinant: kursyvas — tai tipografinė priemonė, išaugusi iš kaligrafijos ir turinti tiek istorinių, tiek praktinių funkcijų. Teisingai naudojamas, jis padeda pabrėžti, suskirstyti ir stylistiškai praturtinti tekstą; netinkamai naudojamas — gali sumenkinti skaitomumą ir aiškumą.

Kaligrafijos įkvėpti šriftai pirmą kartą buvo sukurti Italijoje, kad pakeistų dokumentus, parašytus ranka, vadinama kanceliarine ranka. Kaip matyti iš iliustracijos, buvo iš kaligrafijos nukopijuotų braižinių. Alternatyva yra įstrižas šriftas: šriftas yra pasviręs, bet raidžių formos nekeičia formos — šis ne toks sudėtingas metodas naudojamas daugelyje bevardžių šriftų.

1501 m. "Aldine Press" Vergilijus, kursyvu


Originalus Arrigio kursyvo šriftas, apie 1527 m. Tuo metu kursyvo tipo didžiosios raidės dar nebuvo sukurtos

Naudojimas internete

Kursyvu paprastai rašoma tuščia informacija. Tekstą kursyvu galima rašyti įvairiais būdais.

HTML

HTML redaktoriuje galima pridėti žymas <i> ir </i>, kad tekstas, apsuptas šiomis žymėmis, būtų kursyvu.

Vikitekstas

Vikitekste redaktorius gali tiesiog pridėti du apostrofus ('') aplink tekstą, kad jis taptų kursyvu.

Susiję puslapiai

• Drąsiai
• Pabrėžta

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kursyvinis raštas ir šriftas?

A: Kursyvinis šriftas ir šriftas - tai kursyvinis šriftas, paremtas kaligrafine rašysena. Šis šriftas šiek tiek pasviręs į dešinę ir gali būti naudojamas pagrindiniams spausdinto teksto taškams pabrėžti.

K: Kas buvo Ludovico Vicentino degli Arrighi?

A: Ludovico Vicentino degli Arrighi (1475-1527 m.) buvo popiežiaus raštininkas ir šrifto kūrėjas Renesanso Italijoje, sukūręs rašymo stilių, vadinamą kursyvu. Teigiama, kad šis stilius pavadinimą gavo nuo jo.

Klausimas: Kaip šiuolaikiniai raštininkai išmoksta kursyvo rašymo struktūros?

A: Šiuolaikiniai raštininkai, dar vadinami kaligrafais, studijuoja Arrighi darbus, kad išmoktų kursyvo rašymo struktūros.

K: Kas yra kanceliarinė ranka?

A.: Kanceliarinė rašysena yra XVI a. pradžios rašysenos stilius, kurį pirmieji ištobulino Romos raštininkai. Vėliau jis buvo modernizuotas ir šiandien vadinamas kursyvu.

K: Kas yra pasvirasis šriftas?

A: Pasvirieji šriftai - tai šriftai, kuriuose raidės yra pasvirusios, bet jų forma nesikeičia, priešingai nei kursyvuose, kuriuose yra iš kaligrafijos nukopijuoti vingiai. Šis metodas naudojamas daugelyje bevardžių šriftų.

K: Kokią paskirtį kursyvas atlieka šiuolaikiniuose tekstuose?

A: Šiuolaikiniuose tekstuose kursyvas gali būti naudojamas pagrindiniams spausdinto teksto taškams pabrėžti arba kaip spausdintinis pabrėžimo atitikmuo.


Ieškoti