Las Meninas

Paveikslo aprašymas

"Las Meninas" vaizduoja didelį Ispanijos karaliaus Filipo IV Madrido rūmų kambarį. Paveiksle vaizduojami keli žmonės, ir mes žinome, kas jie tokie. Vieni žiūri vienas į kitą, kiti žiūri iš paveikslo į žiūrovą (asmenį, kuris žiūri į paveikslą).

Viduryje stovi infantė Margarita (princesė, karaliaus ir karalienės duktė). Ji turi dvi tarnaites, po vieną iš abiejų pusių, palydovę, asmens sargybinį, du nykštukus ir šunį. Velaskesas taip pat nutapė save, stovintį iškart už princesės ir jos palydovų. Jis stovi prie dailininko molberto. Jis akimirkai nustojo tapyti ir žvelgia tiesiai į žiūrovą. Kambario gale yra veidrodis, kuriame matome viršutines karaliaus ir karalienės kūnų puses. Tai reiškia, kad karalius ir karalienė yra žiūrovai, žiūrintys į paveikslą. Tikėtina, kad karalių ir karalienę tapė Velaskesas, tačiau ne visi su tuo sutinka.

Velaskesas savo gyvenimo metais buvo labai garsus. Jis nutapė kelių Ispanijos dvaro karališkųjų asmenų portretus. Pats Pilypas nemėgo būti tapomas senatvėje, tačiau leido Velaskesui jį nutapyti paveiksle "Las Meninas". Jis skyrė Velaskesui specialų kambarį, kuriame šis galėjo tapyti, ir dažnai sėdėdavo bei stebėdavo dailininko darbą jo studijoje.

1734 m. gaisras paveikslą šiek tiek apgadino, todėl dalis paveikslo, įskaitant kairįjį infantės skruostą, buvo pertapyta. Pastaraisiais metais paveikslas prarado dalį spalvos, iš dalies dėl taršos, kurią sukėlė daugybė galerijos lankytojų. Ji buvo išvalyta 1984 m. Kai kurie žmonės manė, kad dėl to paveikslas atrodo kitaip.

"Las Meninose" vaizduojami žmonės yra Velaskeso studijoje karališkuosiuose rūmuose. Paveikslo viduryje esančiai infantei Margaritai (numeris 1 pagrindiniame paveiksle) yra penkeri metai. Vėliau ji ištekėjo už Romos imperatoriaus Leopoldo. Su ja yra dvi laukiančios damos (meninos): doña Isabel de Velasco (2), kuri ruošiasi daryti kunigaikštienei kurtį, ir doña María Agustina Sarmiento de Sotomayor (3), kuri klūpo priešais Margaritą ir siūlo jai atsigerti iš raudonos taurės, arba bucaro, kurią laiko ant auksinio padėklo. Infantės dešinėje stovi du nykštukai: Maribarbola (4) - vokietis ir Nicolas Pertusato (5) - italas. Jis bando pažadinti prie kojų prigludusį šunį. Už jų stovi doña Marcela de Ulloa (6), princesės palydovė, apsirengusi gedulo drabužiais ir kalbasi su asmens sargybiniu (arba gvardiečiu) (7). Nežinome asmens sargybinio vardo.

Dešinėje gale stovi Don José Nieto Velázquezas (8) - karalienės kamerdineris XVI a. šeštajame dešimtmetyje ir karališkųjų gobelenų darbų vadovas, kuris galėjo būti dailininko giminaitis. Nieto pavaizduotas sustojęs, sulenkęs dešinįjį kelį, o jo kojos stovi ant skirtingų laiptelių. Nesame tikri, ką jis daro. Nė vienas iš nuotraukoje esančių žmonių jo nemato. Tik žiūrovas (karalius ir karalienė?) gali.

Pats Velaskesas (9) stovi scenos kairėje, žvelgdamas į išorę pro didelę drobę, pritvirtintą prie molberto. Ant jo krūtinės - raudonas Santjago ordino kryžius, kurį jis gavo tik 1659 m., praėjus trejiems metams po paveikslo užbaigimo. Vėliau jis pridėjo kryžių prie paveikslo.

Ant galinės sienos esančiame veidrodyje atsispindi karaliaus Pilypo IV (10) ir jo karalienės Marianos (11) viršutinės kūno dalys ir galvos. Dauguma žmonių mano, kad juos tapė Velaskesas ir kad juos stebi jų dukra infantė.

Detalė, kurioje pavaizduota Pilypo IV duktė infantė Margarita. Jos kairysis skruostas buvo iš esmės perdažytas po to, kai nukentėjo per 1734 m. gaisrą.


Atstovaujamų asmenų raktas: žr. tekstą