Dalyvaujamojo stebėjimo metodas (etnografija) — apibrėžimas ir taikymas
Sužinokite dalyvaujamojo stebėjimo (etnografijos) esmę — kaip tyrėjas gyvena su grupe, fiksuoja kasdienybę ir atranda gilias kultūros bei elgesio įžvalgas.
Dalyvaujantis stebėjimas - tai kokybinis tyrimo būdas, skirtas gauti informacijos apie tam tikrą žmonių grupę, jos kasdienį gyvenimą, normas, vertybes ir tarpusavio santykius. Tyrėjas gyvena arba reguliariai laiko kontaktą su žmonių grupe jų įprastoje aplinkoje, stebi veiksmus, dalyvauja veiklose ir fiksuoja pastebėjimus, siekdamas suprasti, kaip grupė suvokia pasaulį ir kodėl elgiasi vienokiu ar kitokiu būdu.
Metodikos esmė
Pagrindinis dalyvaujamojo stebėjimo tikslas – suprasti reiškinių prasmę iš tyrinėsamos grupės žmogaus požiūrio taško. Tyrimas dažnai orientuojasi į kasdienes rutinines praktikas, ritualus, pokalbius, darbo ir laisvalaikio formas. Surinkta medžiaga – tai ne tik faktų rinkinys, bet ir interpretacijos, kurios vėliau sutelkiamos į rezultatą, dažniausiai rašytinį etnografinį darbą.
Tyrėjo vaidmenys ir pozicijos
Dalyvaujantys stebėtojai gali užimti skirtingas pozicijas spektre nuo visiško stebėtojo iki visiško dalyvio. Plačiau:
- visiškas stebėtojas – tyrėjas stebi, bet nedalyvauja;
- stebėtojas-dalyvis – tyrėjas daugiausia stebi, bet kartais dalyvauja veiklose;
- dalyvis-stebėtojas – tyrėjas aktyviai dalyvauja, bet aiškiai fiksuoja ir stebi;
- visiškas dalyvis – tyrėjas įsilieja į grupės gyvenimą taip, kad jo vaidmuo tampa neatskiriamas nuo kitų.
Duomenų rinkimas ir analizė
Dažniausiai naudojami duomenų rinkimo metodai:
- detalios laukų užrašų (field notes) vedimas – aprašomi stebėjimai, pokalbiai, situacijos;
- laisvo formato ir struktūruoti interviu;
- audio ir video įrašai, nuotraukos, materialūs objektai;
- anketavimo ir dokumentų analizė (jei tinka tyrimui).
Analizė dažnai apima temų kodavimą, lyginimą ir interpretacijas, siekiant sukurti „storą aprašą“ (thick description) – išsamų konteksto ir prasmės atpasakojimą.
Etiniai aspektai
Dalyvaujantysis stebėjimas kelia specifinių etinių klausimų:
- konfidencialumas ir anonimiškumas – jautrios informacijos apsauga;
- nekenkimo principas – vengti situacijų, kurios galėtų pakenkti tyrinėjamiems žmonėms;
- tyrėjo refleksija – būtina nuolat vertinti savo įtaką tyrimo rezultatams ir santykius su grupė.
Privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- gilus, kontekstualus supratimas apie elgesį ir reikšmes;
- galimybė fiksuoti tai, kas gali būti nepastebima struktūruotų metodų metu;
- lankstumas – tyrėjas gali reaguoti į situacijas lauke.
Trūkumai:
- laiko imlumas – tyrimai gali trukti mėnesius ar metus;
- subjektyvumo rizika ir tyrėjo šališkumas;
- reaktyvumas – grupės elgesys gali keistis tyrėjo buvimo dėka;
- praktinės ir etinės problemos, ypač sunkiai prieinamose ar pažeidžiamose bendruomenėse.
Istorija ir taikymai
XX a. pirmoje pusėje antropologai Bronislavas Malinovskis, Margaret Mead ir Edvardas Evansas-Prichardas plačiai pritaikė dalyvaujamąjį stebėjimą lauko tyrimuose. Malinovskis, ypač, pabrėžė ilgo laiko praleidimo lauke svarbą giliam supratimui. Nuo tada dalyvaujamas stebėjimas tapo pagrindiniu kultūros antropologų tyrimų būdu, tačiau jis taip pat plačiai naudojamas sociologijoje, edukologijoje, kriminologijoje, sveikatos tyrimuose ir rinkos tyrimuose.
Praktiniai patarimai tyrėjams
- kurkite pasitikėjimą ir pagarbą bendruomenei – tai svarbiausia ilgalaikiams tyrimams;
- rašykite lauko užrašus reguliariai ir kuo detaliau;
- būkite refleksyvūs – fiksuokite savo nuostatas ir galimą įtaką;
- naudokite trianguliaciją – derinkite stebėjimus su interviu, dokumentais ir kitais šaltiniais;
- planuokite laiko atsargas – lauko darbas dažnai užtrunka ilgiau nei planuota.
Apibendrinant, dalyvaujamojo stebėjimo metodas (etnografija) leidžia tyrėjui patekti į kasdienio gyvenimo kontekstą ir suprasti socialinius reiškinius iš vidaus, tačiau reikalauja laiko, etinės atsakomybės ir nuolatinės refleksijos.
Slaptas dalyvavimo stebėjimas
Slapto stebėjimo metu tyrėjas gyvena kartu su grupe, tačiau nesako jai, kad ją tiria. Tyrimas atliekamas slapta. Šis metodas yra geras, nes žmonės nesielgs kitaip nei paprastai, jei nežinos, kad yra tiriami. Viena iš slapto dalyvavimo stebėjimo problemų yra ta, kad jis gali būti neetiškas. Tiriamasis negali duoti tyrėjui sutikimo, nes nežino, kad yra tiriamas.
Atviras dalyvavimo stebėjimas
Atviro stebėjimo metu tyrėjas pasako grupei žmonių, kad jie yra tiriami. Šio metodo problema yra ta, kad žmonės gali pakeisti savo elgesį, jei žino, kad yra tiriami. Atviras dalyvaujamasis stebėjimas neturi etinių problemų, susijusių su slaptu stebėjimu, ir leidžia tyrėjui stebėti, kaip žmonės meluoja apie tai, ką jie daro.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra dalyvaujamasis stebėjimas?
A: Dalyvaujantis stebėjimas - tai būdas gauti informacijos apie žmonių grupę gyvenant kartu su jais jų įprastoje aplinkoje.
K: Kodėl žmonės naudoja stebėjimą dalyvaujant?
A: Dalyvaujančiuoju stebėjimu žmonės naudojasi norėdami suprasti pasaulį iš tos grupės žmogaus požiūrio taško, stebėdami dalykus, kuriuos jie daro kiekvieną dieną.
K: Koks yra dalyvaujamojo stebėjimo produktas?
A. Dalyvaujamojo stebėjimo produktas paprastai yra rašytinis darbas apie tai, ką tyrėjas matė, vadinamas etnografija.
K: Kiek laiko stebėtojai gali gyventi su grupe?
A.: Dalyvaujantys stebėtojai gali gyventi su grupe kelis mėnesius arba daugelį metų.
K: Kas buvo antropologai, kurie XX a. pirmoje pusėje pradėjo naudoti dalyvaujamąjį stebėjimą?
A: XX a. pirmoje pusėje stebėjimą dalyvaujant pradėjo taikyti šie antropologai: Bronislavas Malinovskis, Margaret Mead ir Edvardas Evansas-Prichardas.
K: Koks yra pagrindinis kultūros antropologų tyrimų būdas?
A: Pagrindinis kultūros antropologų tyrimų būdas yra dalyvaujamasis stebėjimas.
K: Ar dalyvaujantysis stebėjimas reikalauja, kad tyrėjai gyventų su žmonių grupe jų įprastoje aplinkoje?
A: Taip, dalyvaujantysis stebėjimas reikalauja, kad tyrėjai gyventų su grupe žmonių jų įprastoje aplinkoje.
Ieškoti