Pato - tai žaidimas, žaidžiamas ant žirgo. Jame susipina polo ir krepšinio idėjos: žaidėjai važiuoja ant žirgų, perduoda kamuolį ir stengiasi pelnyti įvartį. Pato yra pripažinta nacionaline Argentinos sporto šaka ir turi savitą, ilgą istoriją bei modernias taisykles.

Pato ispaniškai reiškia "antis". Ankstyvuosiuose žaidimuose vietoj kamuolio dažnai buvo naudojama gyva antis, pritvirtinta prie rankenos ar krepšelio. Apie pato rašoma nuo 1610 m.; žaidimai dažnai vykdavo tarp kaimyninių rančų ir neturėjo griežtų ribų ar vienodų taisyklių. Laimėdavo ta komanda, kuri pirmoji pasiekdavo savo rančą su antimi.

Istorija ir draudimai

Pato per savo istoriją ne kartą buvo uždraustas dėl smurto ir pavojingumo. Konfliktai tarp žaidėjų kartais virsdavo muštynėmis; ne tik antis buvo traumuojamos — žaidėjai ir žiūrovai būdavo sužeidžiami, netgi žūdavę per peilių mūšius. 1796 m. katalikų kunigas net pareiškė, kad žaidime žuvusiems pato dalyviams neturėtų būti suteikiamos krikščioniškos laidotuvės. XIX a. įvairiuose regionuose galiojo įstatymai, draudžiantys žaisti pato arba ribojantys žaidimus.

Modernizacija ir formalios taisyklės

XX a. trečiajame dešimtmetyje rančos savininkas Alberto del Castillo Posse suformulavo taisyklių rinkinį, pritaikytą saugesniam ir organizuotesniam žaidimui, panašiam į polo. Nuo tada pato tapo labiau reglamentuotu sportu: atsirado aiškesnės taisyklės dėl žaidėjų skaičiaus, aikštės ribų, saugumo priemonių ir žaidimo trukmės.

1953 m. Argentinos prezidentas Juanas Perónas paskelbė pato nacionaliniu Argentinos žaidimu, kas padėjo išpopuliarinti ir saugiau organizuoti šią sporto šaką. Nuo to laiko veikė įvairios nacionalinės ir regioninės asociacijos, kurios prižiūri taisyklių laikymąsi ir rengia rungtynes.

Žaidimo esmė ir įranga

  • Žaidėjai: modernus pato žaidimas paprastai vyksta tarp dviejų komandų, kiekvienoje — 4 žaidėjai.
  • Kamuolys: šiuolaikiniame žaidime vietoj gyvos anties naudojamas specialus odinis arba sintetinis kamuolys su rankenėlėmis, leidžiančiomis jį laikyti ant žirgo.
  • Vartai: įvartis pelnomas įmetus kamuolį per vertikalų žiedą arba krepšį, pritvirtintą prie stiebo; taikymo ir įvarčių sistemos detalės priklauso nuo pritaikytų taisyklių.
  • Saugumas: žaidėjai naudoja apsauginius drabužius, tinkamas balnuotes ir specialiai apmokytus žirgus.

Taktika ir žaidimo ypatumai

Pato reikalauja gerų jodinėjimo įgūdžių, komandinio darbo ir greitų perdavimų. Žaidėjai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą ant žirgo, saugiai laikyti kamuolį rankomis ir tuo pačiu metu vengti pražangų. Dėl žaidimo dinamikos ir kontakto tarp žaidėjų jis kartais primena krepšinį ant žirgų su polo judesiais.

Kultūrinė reikšmė

Pato yra ne tik sportas, bet ir Argentinos kultūrinės tapatybės dalis, ypač tradicinėse kaimo ir gaučo (gaučų) bendruomenėse. Renginiai ir žaidimai dažnai vyksta rančose, klubuose ir regioninėse šventėse, o pataikymo į vartus akimirkos bei žirgų meistriškumas sulaukia didelio susidomėjimo.

Šiandien pato yra nuolat modernizuojamas ir populiarus tiek Argentinos viduje, tiek tarp užsienio žiūrovų, kurie domisi tradiciniais ir unikaliais raitelių sportais. Nors žaidimas pasikeitė nuo savo pradinės formos, jo istorija ir pavadinimas primena praeities ištakas — gyvą antį ir gaučų bendruomenių papročius.