Fizikinis dydis
Fizikoje fizikinis dydis yra bet kokia fizikinė savybė, kurią galima kiekybiškai įvertinti, t. y. išmatuoti skaičiais. Fizikinių dydžių pavyzdžiai: masė, medžiagos kiekis, ilgis, laikas, temperatūra, elektros srovė, šviesos intensyvumas, jėga, greitis, tankis ir daugelis kitų. Fizikinis dydis visada matuojamas negyviems gamtos objektams (negyviems objektams).
Fizikos pagrindą sudaro fizikiniai dydžiai, kuriais išreiškiami fizikos dėsniai. Todėl šie dydžiai turi būti tiksliai išmatuoti. Fizikiniai dydžiai dažnai skirstomi į dvi kategorijas: bazinius dydžius ir išvestinius dydžius. Išvestiniai dydžiai - tai dydžiai, kurie yra išvestiniai iš kitų fizikinių dydžių. Išvestinių dydžių pavyzdžiai yra jėga, greitis, pagreitis ir t. t.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fizikinis dydis?
Atsakymas: Fizikinis dydis yra bet kokia fizikinė savybė, kurią galima kiekybiškai įvertinti ir išmatuoti naudojant skaičius.
K.: Ar fizikinius dydžius galima išmatuoti iš gyvų organizmų?
Atsakymas: Ne, fizikiniai dydžiai matuojami tik iš natūralių negyvų objektų (negyvųjų objektų).
K: Kokie yra fizikinių dydžių pavyzdžiai?
A: Fizikinių dydžių pavyzdžiai yra masė, medžiagos kiekis, ilgis, laikas, temperatūra, elektros srovė, šviesos intensyvumas, jėga, greitis, tankis ir daugelis kitų.
K: Kodėl fizikiniai dydžiai yra labai svarbūs fizikos pagrindams?
A: Fizikos pagrindas remiasi fizikiniais dydžiais, kuriais išreiškiami fizikos dėsniai.
K: Kaip reikėtų matuoti fizikinius dydžius?
A: Fizikiniai dydžiai turėtų būti matuojami tiksliai, nes jie yra būtini fizikos pagrindui.
K: Kas yra baziniai dydžiai?
A: Baziniai dydžiai yra fizikiniai dydžiai, kurių negalima išvesti iš kitų fizikinių dydžių. Jie yra nepriklausomi dydžiai ir turi būti matuojami tiesiogiai.
K: Kas yra išvestiniai dydžiai?
A: Išvestiniai dydžiai - tai fizikiniai dydžiai, kurie yra išvestiniai iš kitų fizikinių dydžių. Išvestinių dydžių pavyzdžiai yra jėga, greitis, pagreitis ir t. t.
