Žvagulio galaktika (Pinwheel) (Messier 101, M101 arba NGC 5457) yra spiralinė galaktika, esanti Ursa Major (Didžiojo lokio) žvaigždyne.

Galaktika nuo mūsų nutolusi per ~21 milijoną šviesmečių (apie 6–6,5 megaparsekus). Pirmą kartą ją 1781 m. kovo 27 d. atrado Pjeras Méchainas. Šarlis Mesjė (Charles Messier) patikrino jos padėtį ir įtraukė ją į Mesjė katalogą kaip vieną iš paskutinių įrašų.

2006 m. NASA ir EKA paskelbė labai detalią Žvagulio galaktikos nuotrauką, kuri tuo metu buvo didžiausia ir detaliausia "Hubble" kosminio teleskopo daryta galaktikos nuotrauka. Vaizdas buvo sudarytas iš 51 atskiros ekspozicijos ir kelių papildomų antžeminių nuotraukų.

Pagrindiniai faktai

  • Tipas: didelė grand-design spiralinė galaktika, dažnai klasifikuojama kaip SAB(rs)cd (ryškios, plačios spiralės).
  • Atstumas: apie 21 mln. šviesmečių (~6–6,5 Mpc).
  • Dydis: skersmuo siekia šimtus tūkstančių šviesmečių — dažnai nurodoma apie 170 000 šviesmečių, todėl M101 yra gerokai didesnė už mūsų Paukščių Taką.
  • Šviesis: matomas santykinai ryškus (apytikriai 7–8 mag), todėl esant tinkamoms sąlygoms jį gali pamatyti nedideli žiūronai ar teleskopas.
  • Padėtis danguje: geriausiai matoma pavasarį šiauriniame pusrutulyje.

Struktūra, žvaigždėdara ir H II regionai

M101 pasižymi ryškiai apibrėžtomis, plačiomis spiralės rankomis, kuriose aktyviai vyksta žvaigždžių susidarymas. Rankose aptinkama daug ryškių H II regionų — didelių ūkių jonizuoto vandenilio, kuriuos lemia jaunos, karštos žvaigždės. Gerai žinomi tokie regionai kaip NGC 5461 ir NGC 5447, kurie yra dideli žvaigždėdaros centrų pavyzdžiai.

Neutralinio vandenilio (HI) žemėlapiai rodo, kad galaktikos dujų diskas yra labai išplėstas ir kartais asimetriškas — tai gali būti dėl sąveikų su nedidelėmis palydovinėmis galaktikomis. Tokie duomenys taip pat rodo didelį tamsiosios materijos kiekį, reikalingą paaiškinti galaktikos sukimosi kreivę.

Palydovinės galaktikos ir sąveikos

M101 yra didžiausia M101 grupės centre ir turi keletą mažesnių palydovų, iš kurių kelios (pvz., NGC 5474, NGC 5477, NGC 5585) rodo įtakos požymius. Ypač NGC 5474 yra iškreipta ir asimetriška, kas interpretuojama kaip gravitacinės sąveikos rezultatas. Tokios sąveikos gali paskatinti žvaigždėdarą galaktikos spiralėse rankose.

Supernovos ir astronominiai stebėjimai

Žvagulio galaktikoje užfiksuota keletas supernovų; vienas žinomiausių pastarųjų pavyzdžių yra tipiškoji Ia klasės supernova SN 2011fe, atsiradusi 2011 m. Tai buvo viena iš artimiausių ir geriausiai ištirtų Ia kategorijos supernovų per pastaruosius dešimtmečius, jos duomenys padėjo pagerinti supratimą apie tokių sprogimų fizinę prigimtį ir jų pritaikymą kosmologijoje.

Stebėjimai ir reikšmė astronomijoje

M101 yra svarbi mokslui dėl kelių priežasčių:

  • Jos artumas ir beveik «face-on» orientacija leidžia gerai tirti spiralės struktūrą, žvaigždėdarą bei H II regionus.
  • Detalūs Hubble ir antžeminiai stebėjimai suteikė aukštos skiriamosios gebos duomenų, leidžiančių analizuoti žvaigždžių populiacijas ir dujų sklaidą įvairiuose spinduliavimo ruožuose.
  • M101 naudojama kaip laboratorija tirti sąveikas tarp didelių spiralių ir mažesnių palydovų bei tikrinti galaktikų evoliucijos modelius ir tamsiosios materijos pasiskirstymą.

Kaip stebėti M101

Matoma pavasario naktimis šiauriniame pusrutulyje. Jos plati, bet žema paviršinio šviesio struktūra reiškia, kad stebėjimas iš miesto šviesų gali būti sudėtingas; tamsesnės dangaus sąlygos ir žiūronai ar nedidelis teleskopas gerokai pagerina vaizdą. Net ir mažesni instrumentai gali atskleisti pagrindines spiralės kilpas ir keletą ryškiausių H II regionų.

Žvagulio galaktika — viena iš įspūdingiausių ir gerai ištirtų netolimų galaktikų, suteikianti vertingų duomenų apie žvaigždėdarą, galaktikų dinamiką ir evoliuciją.