Saksonijos kunigaikštis Josijas (1737–1815) – Habsburgų feldmaršalas
Saksonijos Koburgo-Salfeldo kunigaikštis Frydrichas Juozapas (1737 m. gruodžio 26 d. – 1815 m. vasario 26 d.) buvo žymus Habsburgų imperatorių generolas ir kariuomenės vadas, išgarsėjęs tiek Rytų kovose su Osmanų imperija, tiek vėlesniuose kovose Vakarų Europoje.
Ankstyvieji metai ir įėjimas į Habsburgų tarnybą
Gimė Šlos Erenburge (Schloß Ehrenburg), Koburge, ir buvo jauniausias Saksonijos-Koburgo-Šalfeldo kunigaikščio Pranciškaus Jozifo ir Švarcburgo-Rudolštato kunigaikščienės Anos Sofijos sūnus. 1759 m. jis įstojo į Habsburgų kariuomenę kaip pulkininkas ir dalyvavo Septynerių metų kare. 1773 m. Frydrichas Juozapas buvo pakeltas į feldmaršalo leitenanto laipsnį.
Karinė veikla prieš Osmanus (1788–1789)
1788 m. Rusijos‑Turkijos‑Austrijos kare Frydrichas Juozapas valdė Freiherr von Laudon vadovaujamą armijos korpusui, kuris užėmė Moldovą. Jo pajėgos užėmė Chotyną Besarabijoje ir dalyvavo Aleksandro Suvorovo pergalingame Fokšanų mūšyje (1789 m. rugpjūčio 1 d.).
Vėliau, Rymniko mūšyje, Frydrichas Juozapas visiškai nugalėjo pagrindinę didžiojo viziriaus Kočos Jusufo Pašos vadovaujamą Osmanų kariuomenę. Po šios pergalės jis užėmė didžiąją dalį Valachijos, įskaitant Bukareštą, ir, gavęs vietos gyventojų palaikymą po kunigaikščio Nikolajaus Mavrogeno pabėgimo, buvo pakeltas į lauko generolus.
Asmeninis gyvenimas
Moldovos okupacijos metu Frydrichas Juozapas susipažino su Terese Stroffeck, kuri 1789 m. rugsėjo 24 d. Romoje pagimdė sūnų, pavadintą Frydrichu. Kunigaikštis pripažino sūnų – grįžę į Koburgą, jie susituokė 1789 m. gruodžio 24 d., o paties sūnaus statusas buvo oficialiai pripažintas: 1808 m. rugpjūčio 25 d. Austrijos imperatorius įšventino Frydrichą į didikus. Vėliau, 1853 m. vasario 17 d., Saksonijos Koburgo‑Goto hercogas Ernstas II suteikė jam Freiherr von Rohmann vardą, kilusį iš jo gimimo vietos. Kadangi Frydrichas gimė prieš tėvų santuoką, jis neperėmė Saksonijos‑Koburgo‑Šalfeldo hercogystės paveldėjimo teisės.
Flandrijos kampanija ir prancūziškieji karai (1793–1794)
1793–1794 m. Frydrichas Juozapas vadovavo Habsburgų kariuomenei Austrijos Nyderlanduose Flandrijos kampanijos metu. Dėl pergalių Prancūzijos revoliuciniuose karuose (tarp jų 1793 m. Nervindeno mūšis ir 1794 m. Aldenhoveno mūšis) jam pavyko laikinai atstatyti regiono kontrolę Austrijos rankose. Įžengęs į Prancūziją, jis užėmė tokius miestus kaip Kondė, Valansjenas, Kesnoja ir Landrecas.
Tačiau sąjungininkų pajėgų susiskaldymas ir nepalankios taktinių bei strateginių sąlygų derinys lėmė vėlesnius nesėkmingus susirėmimus. 1794 m. birželio 26 d. jo armija patyrė lemiamą pralaimėjimą Fleuro mūšyje, ir po serijos pralaimėjimų situacija Nyderlanduose tapo kritiška.
Pasitraukimas iš tarnybos ir paskutiniai metai
Po šių nuostolių Frydrichas Juozapas paliko Nyderlandus. Habsburgų diplomatai jau buvo linkę atsisakyti šio regiono, o kunigaikščio nusivylimas didėjo dėl barono Thuguto užsienio politikos ir strateginių sprendimų. Nusivylęs dabartine politika, jis atsistatydino iš feldmaršalo pareigų; šias pareigas perėmė grafas Klerfaitas. Kunigaikštis grįžo į Koburgą, kur praleido likusius gyvenimo metus ir ten mirė 1815 m. vasario 26 d.
Frydricho Juozapo karjera pasižymėjo prieštaringumu: jis buvo iškilus karvedys, pasiekęs reikšmingų pergalių ypač Rytuose, tačiau susidūręs su sudėtinga geopolitine realybe Vakarų fronte ir sąjungininkų politinių sprendimų pasekmėmis.
Koburgo karių sutikimas Bukarešte
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Saksonijos Koburgo-Šalfeldo princas Frydrichas Juozapas?
A: Saksonijos-Koburgo-Šalfeldo princas Frydrichas Jozijas (vok. Friedrich Josias von Sachsen-Coburg-Saalfeld) buvo garsus Habsburgų imperatorių generolas. Jis gimė Šlos Erenburge (Schloß Ehrenburg), Koburge, ir buvo jauniausias Saksonijos-Koburgo-Šalfeldo hercogo Frydricho Jozijaus ir Anos Sofijos, Švarcburgo-Rudolštato kunigaikštienės, sūnus.
K: Kokį laipsnį jis pasiekė Habsburgų kariuomenėje?
A: 1773 m. Habsburgų kariuomenėje jam buvo suteiktas feldmaršalo leitenanto laipsnis.
K: Kaip atsirado jo sūnus Frydrichas?
A: Jo vadovaujamam Freiherr von Laudon kariuomenės korpusui užimant Moldovą, Josias susipažino su eiline Terese Stroffeck. 1789 m. rugsėjo 24 d. ji pagimdė jiems sūnų, kurį pavadino Frederiku. Tų pačių metų gruodžio 24 d. jiems grįžus į Koburgą, Josias vedė Teresę ir pripažino save Frederiko tėvu.
Klausimas: Ar Austrijos imperatorius suteikė Frederikui garbės titulą?
A: Taip, 1808 m. rugpjūčio 25 d. Austrijos imperatorius suteikė Frederikui garbės titulą.
K: Kokiuose mūšiuose princas Frydrichas kovėsi per savo karjerą?
A: Per savo, kaip Habsburgų generolo, karjerą princas Frydrichas dalyvavo keliuose mūšiuose, įskaitant Septynerių metų karą, Rusijos-Turkijos-Austrijos karą, Fokšanų mūšį, Rymniko mūšį, Flandrijos žygį, Nėrvindeno mūšį, Aldenhoveno mūšį ir galiausiai - Fliūro mūšį.
Klausimas: Ar visuose šiuose mūšiuose jam pavyko laimėti?
Atsakymas: Ne - nors jam pavyko daug mūšių, pavyzdžiui, užimti Chotyną Besarabijoje ir pasidalyti su Aleksandru Suvorovu sėkme prie Fokšanio (1789 m. rugpjūčio 1 d.), užimti Moldovą ir nugalėti didįjį vizirį Kocą Jusufą Pašą prie Rymniko (1788 m.), grąžinti Austrijai regionus po pergalių prieš Prancūziją revoliucinių karų metu (Neerwindenas ir Aldenhovenas); jis patyrė nuostolių dėl prastos padėties, kuri sukėlė sąjungininkų jėgų susiskaldymą prie Fliūro (birželio 26 d.).
K: Kur mirė princas Fredrikas? A: Po to, kai patyrė nuostolių dėl prastos padėties mūšyje prie Fleuruso, princas Fredrikas atsistatydino iš feldmaršalo pareigų, grįžo į Koburgą, kur vėliau mirė.
