Pulikato ežeras — Indijos antras druskingas ežeras ir paukščių draustinis

Pulikato ežeras – Andhra Pradesh ir Tamil Nadu druskingas ežeras bei svarbus paukščių draustinis; stebėkite įspūdingą paukščių migraciją, gamtą ir žvejų tradicijas.

Pulikato ežeras yra antras pagal dydį Indijos druskingo vandens ežeras po Čilikos ežero Odišoje. Jis plyti Andhra Pradešo ir Tamil Nadu valstijų pakrantėse: 96 % jo ploto yra Andhra Pradeše ir 3 % Tamil Nadu valstijoje, pietų Indijoje, Koromandelio pakrantėje. Ežeras apima Pulikato ežero paukščių draustinį. Ežerą nuo Bengalijos įlankos skiria barjerinė Šriharikotos sala, kurioje įsikūręs Satišo Dhavano kosmoso centras. Pietiniame ežero gale yra Pulikato žvejų kaimelis, nuo kurio ežeras ir gavo savo pavadinimą. Satish Dhawan Space Center yra šiauriniame salos gale.

Geografija ir gamtinės savybės

Pulikato yra seklus druskingas lagūnos tipo ežeras, kuriame saldžias ir sūrias vandens mases formuoja upių įtekėjimas ir jūros įtaka. Jo vandens lygis ir druskingumas kinta priklausomai nuo musoninių kritulių ir atoslūgių, todėl ežeras turi dinamišką pakrančių, sūrių pelkių ir mangrovių juostą. Dėl savo geografinės padėties Pulikatas veikia kaip svarbi ekologinė zona tarp atviro vandenyno ir upių deltos sistemos.

Ekologinė reikšmė ir paukščiai

Pulikato ežeras yra vienas iš svarbiausių paukščių žiemavimo ir poilsio taškų Pietų Azijoje. Kasmet čia sutelkiama daug vietinių ir migruojančių paukščių, atvykstančių iš Tolimųjų Šiaurės ir Centrinės Azijos. Tarp dažniausiai stebimų grupių yra:

• flamingai ir kiti žąsų ir gervių giminės paukščiai,
• pelikanai (įskaitant vietinius ir migruojančius tipus),
• storkai, garniukai, kragai ir kitokie pakrančių bei sekstančių vandenų paukščiai,
• gervės, klykuolės ir įvairūs kuoduotieji povandeniniai bei kranto paukščiai.

Dėl turtingų maisto išteklių (žuvų, krilių, bestuburių) ežeras yra kritinis perėjimo ir žiemojimo biotopas daugeliui rūšių.

Žmonių veikla ir ekonomika

Vietos gyventojai gyvena iš žvejybos, tvenkinių (akvakultūros) ir druskos gamybos. Pulikato apylinkėse yra smulkios žvejų bendruomenės, kurios tradiciškai plėtoja ir išlaiko ežero ekosistemą. Tačiau intensyvi akvakultūra, rekreacija, pramoninė plėtra netoli krantų ir nekontroliuojama žvejyba daro didelį spaudimą biologinei įvairovei.

Grėsmės ir apsaugos priemonės

Veiksniai, keliantys grėsmę Pulikatui, yra:

• upinių vandens išteklių mažėjimas ir sedimentacija,
• druskingumo pokyčiai dėl užtvankų ir kanalų,
• mangrovių naikinimas bei pakrančių užstatymas,
• pramoniniai ir komunaliniai nuotekų išsiliejimai bei tarša.

Apsaugos iniciatyvos apima vietinių draustinių įkūrimą, stebėseną ir bendradarbiavimą tarp valstijų administracijų bei nevyriausybinių organizacijų. Taip pat vykdomos programos, skatinančios tvarų žuvininkystės valdymą, mangrovių atkūrimą ir ekoturizmą kaip alternatyvų uždarbio šaltinį.

Lankymas ir praktinė informacija

Pulikatas yra patogiai pasiekiamas iš didesnių Pietų Indijos miestų — jis yra maždaug 60 km šiaurės nuo Čenajaus (priklausomai nuo atskiros vietovės). Geriausias laikas stebėti paukščius yra žiemos sezonas (maždaug nuo spalio iki kovo), kai į ežerą sukviečiamos didelės migruojančių paukščių kolonijos. Vietiniai gidai ir valčių ekskursijos iš Pulikato kaimelio leidžia stebėti paukščius iš arti, tačiau lankytojams rekomenduojama:

• netrukdyti paukščiams ir jų perimvietėms,
• naudoti žiūronus bei teleobjektyvus,
• laikytis vietos taisyklių ir nurodymų,
• palaikyti švarą ir nevykdyti žvejybinės veiklos apsaugos zonose.

Santrauka: Pulikato ežeras yra ekologiniu požiūriu vertinga druskinga lagūna, svarbi migruojančių ir vietinių paukščių populiacijoms bei vietos gyventojų pragyvenimui. Jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir tvaraus valdymo, kad išsaugotų savo biologinę įvairovę ir funkcionuotų kaip gyvybiškai svarbi pakrantės ekosistema.

Paieška pagal raidę