Raudonoji Šiaurės upė — upė Šiaurės Amerikoje per Dakotą, Minesotą, Manitobą
Raudonoji Šiaurės upė (angl. Red River of the North) yra Šiaurės Amerikoje. Ji prasideda tarp JAV Šiaurės Dakotos ir Minesotos valstijų, ten, kur susilieja Bois de Sioux upė ir Otter Tail upė. Upė teka į šiaurę per platų ir labai lygų Raudonosios upės slėnį; ši sritis yra svarbi žemės ūkio zona. Dalis upės kerta ir žymi valstijų Šiaurės Dakotos bei Minesotos sieną. Toliau ji tęsiasi per Kanados provinciją Manitobą ir baigiasi Winnipego ežere. Iš Vinipego ežero vanduo patenka į Nelsono upę ir galiausiai į Hadsono įlanką.
Geografija ir hidrologija
Upės ilgis siekia apie 885 km (apie 550 mylių), o baseino plotas sudaro maždaug 111 000 km². Ji teka neįprastu šiauriniu krypčiu, todėl pavasarį tirpsmo vanduo iš pietinių dalių pasiekia šiaurines – tai viena iš priežasčių, kodėl upė dažnai patiria dideles potvynio bangas. Raudonosios upės nuolydis yra labai mažas, todėl vanduo juda lėtai ir potvyniai užsitęsia.
Vandens režimas ir potvyniai
Raudonoji upė yra garsi savo potvyniais. Dėl plokščio reljefo ir šiaurinio tekėjimo pavasarinis sniego tirpsmas sukelia dažnus ir kartais labai didelius potvynius. Vienas žymiausių – 1997 metų potvynis, kai ypač stipriai nukentėjo Fargo–Moorhead ir Grand Forkso apylinkės. Potvyniai paveikia gyvenvietes, infrastruktūrą ir žemės ūkio paskirties žemę.
Žmonių gyvenimas ir reikšmė
Raudonoji upė teka per svarbius miestus: Fargo–Moorhead (dvigubas miestas – Fargo JAV pusėje ir Moorhead Minesotos pusėje) bei Grand Forks. Ji taip pat yra svarbi šalies ekonomikai – tiek dėl žemės ūkio (derlingas Raudonosios upės slėnis), tiek dėl transporto ir miestų vandens tiekimo. Prie upės krantų įsikūrę miestai vystėsi dėl palankaus reljefo ir galimybių plėtoti ūkį.
Istorija ir kultūra
Per istoriją upė buvo svarbi vietinių tautų gyvybei ir prekybai, vėliau – Europos kolonistų žemės ūkiui ir transportui. Upės slėnyje įsikūrė daug bendruomenių, o potvyniai formavo vietos bendruomenių pasirengimą ir infrastruktūros planavimą.
Tributai ir hidrologiniai ryšiai
Raudonąją upę sudaro daug mažesnių upelių ir intakų; jos ištakos – Bois de Sioux ir Otter Tail – susilieja į pagrindinį upės vagą. Tarp žinomų intakų yra ir Pembina upė bei kiti regioniniai vandens telkiniai. Vandenys iš Vinipego ežero per Nelsono upę pasiekia Hadsono įlanką, todėl Raudonoji upė yra dalis didesnės hidrografinės sistemos, tekančios į Arkties vandenyną.
Trumpai: Raudonoji Šiaurės upė yra apie 885 km ilgio, teka į šiaurę per JAV ir Kanadą, baigiasi Winnipego ežere, yra svarbi žemės ūkiui ir miestams, tačiau dėl savo lėto nuolydžio dažnai kelia potvynių grėsmę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Šiaurės raudonoji upė?
A: Raudonoji Šiaurės upė yra Šiaurės Amerikoje.
K: Kur prasideda Raudonoji upė?
A: Raudonoji upė prasideda tarp JAV Šiaurės Dakotos ir Minesotos valstijų, kur susilieja Bois de Su upė ir Otter Tail upė.
K: Kuria kryptimi teka Raudonoji upė?
A: Raudonoji upė teka į šiaurę per Raudonosios upės slėnį.
K: Kokia siena eina tarp Šiaurės Dakotos ir Minesotos?
A: Šiaurės Raudonoji upė yra Šiaurės Dakotos ir Minesotos siena.
K: Kur baigiasi Raudonoji upė?
A: Raudonoji upė baigiasi Vinipego ežere.
K: Į kokią kitą upę įteka Vinipego ežero vanduo?
A: Iš Vinipego ežero vanduo įteka į Nelsono upę.
K: Per kuriuos miestus Jungtinėse Amerikos Valstijose teka Raudonoji upė?
A: Raudonoji upė teka per Fargo-Moorheado ir Grand Forkso miestus Jungtinėse Valstijose.
