Raudonpilvis garnys (Buteo jamaicensis) yra vidutinio–didelio dydžio plėšrus paukštis, priklausantis vanagų (Buteo) grupei. Kartais jį painioja su dagilis, o liaudiškai dar vadina vištvanagiu, nors paprastai viščiukų negaudo. Tai tipiškas plėšrus paukštis, lengvai atpažįstamas pagal dažną raudoną arba rudą uodegos spalvą ir storoką, plėšrią kūno sandarą.
Išvaizda
Suaugę paukščiai yra įvairių morfų — nuo šviesių iki tamsių. Kūno ilgis paprastai siekia apie 45–65 cm, sparnų užuomazga plati ir apvalėjančiais galais, leidžianti atlikti stabilų skrydį priekyje. Sveria maždaug nuo 1,5 iki 3,5 lb (0,7–1,6 kg), o jo sparnų plotis siekia nuo 43 iki 57 in (1 092–1 448 mm). Patinai paprastai yra šiek tiek smulkesni už pateles.
Buveinė ir paplitimas
Raudonpilviai garniai veisiasi didžiojoje Šiaurės Amerikos dalyje — nuo vakarų Aliaskos ir šiaurės Kanados iki Panamos ir Vakarų Indijos. Tai plačiai paplitusi rūšis, kuri gyvena įvairiose buveinėse: atvirose pievose, lygumose, miškingose pakraščiuose, net miesto priemiesčiuose, kur yra pakankamai grobio ir lizdaviečių.
Mityba ir medžioklė
Šis garnys yra mėsėdis: medžioja smulkesnius žinduolius ir paukščius. Dažniausiai grobis — žvirbliai, smulkiosios graužikės, tokios kaip žvirbliais ar pelėmis, tačiau meniu taip pat gali patekti voverės, smulkūs ropliai ir vabzdžiai. Jis pasižymi labai aštriu regėjimu — gali užfiksuoti judesį iš didelio aukščio ir tiksliai nusileisti ant grobio. Skrydžio greitis siekia iki maždaug 80 km per valandą paprasto skrydžio metu; stūmimosi (stoop) bandomos būna greitesnės. Medžiojimo metu paukštis užpuola iš oro arba pavaikšto ant pakylos, nusileidžia ir užmuša grobį nagais arba užspaudžia krūtine.
Elgesys, poravimasis ir lizdavietės
Raudonpilviai garniai yra teritoriniai veisėjai. Lizdai statomi aukštai medžiuose, skardžiuose arba ant žmogaus pastatytų konstrukcijų; lizdas dažnai naudojamas keletą metų ir pamažu didinamas. Per metus įprastai išleidžiama 1–3 jaunikliai. Balso repertuaras — cypiantys, ilgesni šauksmai, dažnai girdimi lizde ar teritorijoje.
Santykis su žmonėmis ir sokolovystė
Dėl plačios paplitimo zonos ir palyginti ramaus pobūdžio šie paukščiai dažnai naudojami sokolovinėje praktikoje. Dauguma sokolovų Jungtinėse Amerikos Valstijose renkasi raudonpilvius garnį dėl jų universalumo ir gebėjimo prisitaikyti. Sokolovininkams leidžiama paimti tik jaunus, jau iš lizdo pasitraukusius paukščius — vadinamuosius „perėjūnus“, kurie yra savarankiški, bet jaunesni nei vienerių metų. Tai daroma, kad nepažeistų vietinių veisimosi populiacijų. Imti suaugusius paukščius, ypač tuos, kurie peri arba augina jauniklius, yra neteisėta daugelyje regionų.
Saugoma būklė ir grėsmės
Šiuo metu raudonpilvis garnys tarptautiniu mastu nelaikomas labiau nykstančia rūšimi (IUCN statusas — mažiausios rūšies rūšis), tačiau tam tikruose regionuose populiacijas gali paveikti buveinių praradimas, pesticidų naudojimas ir nelaimingi susidūrimai su transportu. Dėl savo adaptacinio elgesio ir plataus maisto pasirinkimo populiacija išlieka stabili daugelyje arealų.
Pastaba: jei norite sužinoti daugiau apie rūšies morfologiją, sekundines buveines ar elgsenos skirtumus tarp populiacijų, galiu pateikti papildomos literatūros ir nuorodų.