Raudonplaukis - tai asmuo, turintis raudonus arba rausvai nuspalvintus plaukus. Apie 1–2 % pasaulio gyventojų turi natūraliai raudonus plaukus, nors ši dalis priklauso nuo regiono ir populiacijos istorijos. Raudona plaukų spalva gali būti įvairi: nuo švelnaus vario atspalvio iki sodrios oranžinės arba rusvo raudonio. Plaukų atspalvį veikia melanino tipas ir kiekis – raudoni plaukai paprastai turi daugiau pheomelanino ir mažiau eumelanino.

Genetika

Raudonus plaukus lemia genai, ypač dažnai minimas MC1R genas. Raudonų plaukų genas yra recesyvinis, t. y. silpnesnis už kitus genus, pavyzdžiui, rudų plaukų geną. Todėl, kad žmogus turėtų natūralius raudonus plaukus, jis turi turėti raudonplaukių protėvių tiek iš motinos (motinos), tiek iš tėvo (tėvo) pusės — kitaip tariant, turėti dvi raudonplaukių aleles (homozygotiškumas) arba būti sudėtinio heterozigotiškumo atveju.

Tačiau paveldėjimas nėra vien tik vieno geno istorija: MC1R polimorfizmai, jų deriniai ir kiti genai kartu lemia, ar žmogus bus akivaizdžiai raudonplaukis, turės švelnius atspalvius arba tik taps „nešėju“ (t. y. neparodys raudonos spalvos, bet perduos alelę būsimiems vaikams). Genų išraiška (penetracija) gali skirtis — kai kurie asmenys, turintys raudonplaukių alelių, plaukus turi šviesesnius arba rudiškesni, taip pat su amžiumi plaukų spalva gali keistis.

Raudoni plaukai dažnai siejami su kitomis fenotipo savybėmis: šviesesne oda, strazdanomis, didesne jautrumu saulei ir didesniu odos vėžio (ypač melanomos) rizikos potencialu — todėl saulės apsauga ypač svarbi raudonplaukiams. Kai kurie tyrimai taip pat randa ryšius su skausmo jutimu ir atsaku į tam tikrus anestetikus, tačiau šie ryšiai yra sudėtingi ir vis dar aktyviai tiriami.

Paplitimas

Teigiama, kad raudoni plaukai labiausiai paplitę netoli Šiaurės Europos pakrančių ir Atlanto vandenyno salų, pavyzdžiui, Britų salose, ypač tarp keltų. Evoliucinės hipotezės siūlo, kad šviesesnė oda ir raudoni plaukai galėjo būti palankūs vitaminui D sintetinant riboto saulės kiekio zonose, todėl tokie bruožai išliko Šiaurės Europoje.

Airijoje raudonplaukių procentas, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, yra labai didelis - apie 10 %, o 46 % gyventojų turi šį geną. Kai kuriose Jungtinės Karalystės dalyse, tokiose kaip Škotija, taip pat yra labai didelis procentas - apie 6 %. Buvo klaidingai manoma, kad Škotijoje raudonplaukių yra apie 13 %, nes šis skaičius buvo pateikiamas patikimuose žiniasklaidos šaltiniuose, tačiau šis skaičius buvo tik apytikris ir vėliau buvo paneigtas tyrimais. Dr. Jimas Wilsonas (Jim Wilson) iš Didžiosios Britanijos DNR atliko vienintelį didelės apimties genetinį raudonplaukių tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2 343 žmonės, ir nustatė, kad raudonplaukių Škotijoje yra 6 %, o tai sutampa su didžiausiu kada nors atliktu plaukų spalvos tyrimu Škotijoje, kurio metu buvo ištirta daugiau kaip pusė milijono žmonių ir nustatyta, kad raudonplaukių paplitimas yra 5,3 %. 1956 m. atlikus Didžiosios Britanijos kariuomenės naujokų plaukų spalvos tyrimą, taip pat nustatyta, kad Velse ir Anglijos pasienio grafystėse yra daug raudonų plaukų.

Nepaisant to, JAV gyvena daugiausia raudonplaukių pasaulyje (iki 18 milijonų, palyginti su 650 000 Škotijoje gyvenančių raudonplaukių). Tai lemia didelės gyventojų grupės ir migracijos istorija: daug Eleuropiečių palikuonių gyvena JAV, todėl absoliutus raudonplaukių skaičius ten yra didelis, nors procentas visoje populiacijoje ten mažesnis nei Šiaurės Europoje.

Sociokultūriniai aspektai

Kai kuriose šalyse, ypač Didžiosios Britanijos salose, nepaisant to, kad jose yra daug raudonplaukių, raudonplaukiai kartais vadinami nemandagiais vardais, pavyzdžiui, "carrot-top" ir "ginga", o kai kuriais atvejais bendraamžiai iš jų smarkiai tyčiojasi. Tokios patyčios gali turėti psichologinių pasekmių, ypač vaikams ir paaugliams. Kai kuriais kraštutiniais atvejais žmonės buvo persekiojami (kiti elgėsi grėsmingai) dėl to, kad turi raudonus plaukus.

Vis dėlto raudoni plaukai taip pat dažnai suvokiami kaip išskirtinis ir patrauklus bruožas: meninėje bei populiariojoje kultūroje raudonplaukiai neretai vaizduojami kaip stiprūs, aistringi arba unikalūs personažai. Šiais laikais daugėja sąmoningumo apie patyčių žalą ir skatinama įvairovės priėmimas.

Praktiniai patarimai raudonplaukiams

  • Naudoti stiprią apsaugą nuo saulės (aukštas SPF, apsauginis drabužis, galvos apdangalai) – dėl didesnės odos jautrumo.
  • Reguliariai tikrinti odos pakitimus ir, esant abejonių, kreiptis į gydytoją – dėl didesnės odos vėžio rizikos.
  • Jeigu trūksta žinių apie paveldėjimą šeimoje, genetinis konsultavimas gali padėti suprasti rizikas ir paveldėjimo modelius vaikams.
  • Vertinti savo plaukų ir odos priežiūrą – raudoni plaukai gali būti sausesni ar trapesni, todėl tinka drėkinamieji produktai.

Santrauka: raudonplaukiai yra genetiškai ir kultūriškai įdomi grupė. Nors raudonos plaukų alelės yra recesyvinės ir tarp pasaulio gyventojų retos (apie 1–2 %), tam tikruose regionuose jų koncentracija yra žymiai didesnė. Be estetinės savybės, raudoni plaukai susiję su tam tikromis sveikatos ypatybėmis ir kultūrinėmis reakcijomis, todėl svarbu apie tai žinoti ir tinkamai rūpintis savo sveikata bei gerove.