Reginaldas Grėjus, 3-iasis baronas Grėjus de Ruthyn (apie 1362 m. – 1440 m. rugsėjo 30 d.) buvo vienas iš galingų Anglijos pasienio didikų, aktyvus karinis ir administracinis veikėjas Velse. Barono titulą jis paveldėjo po tėvo mirties 1388 m. liepą ir nuo tada ilgą laiką ėjo pasienio (Marches) pareigas, susijusias su vietos gynyba, vyrų šaukimu ir karine administracija.

Gyvenimas ir pareigos

Kaip Marches didikas, Grėjus vykdė karališkąsias komandas ir leidimus, rinko pajėgas bei vadovavo gynybinei veiklai prie Anglijos ir Velso sienos. Jis dalyvavo įprastuose pasienio susirėmimuose ir budėjo dėl vietos saugumo, organizavo patruliavimą ir šaukė vietos bajorus bei jų vyrus į karališkąją tarnybą. Dėl savo pareigų Grėjus buvo svarbi grandis kariniame ir teisiniame pasienio valdyme.

Ginčas su Owainu Glyndŵro ir vaidmuo sukilime

Reginaldas de Grėjus yra žinomas iš ilgo ir įtempto konflikto su vietos kilminguoju, kurį angliškai dažniausiai nurodo kaip Owaino Glyndŵro. Ginčas kilo dėl žemių ir paveldėjimo teisių – abi pusės reikalavo tam tikrų žemių teisių, o procesai ir ieškiniai truko ilgus metus. Šis konfliktas, kartu su kitomis vietos ir politinėmis priežastimis, paskatino 1400 m. iškilusį Glyndŵro vadovaujamą velso sukilimą, kuriame Grėjus ėjo kaip vienas iš karinių priešininkų.

Per sukilimo metais Grėjus vykdė karališkųjų reikalavimų išdavimą Šiaurės žygyje (t. y. kvietimus į tarnybą pasienio kariams), rėmė karališkąją valdžią ir vadovavo jėgoms, kovojusioms su sukilėliais. Jo veiksmai pasienyje ir teisiniai ginčai su Glyndŵro buvo svarbi priežastis, dėl kurios prasidėjo platesnis konfliktas konfliktas Velso ribose.

Teisinės kovos ir karaliai

Ilgos teisinės bylos metu dalis ginčytinų žemių ir teisių buvo sprendžiama įvairių teismų ir pagal skirtingų monarchų valią. Valdant karaliui Ričardui II, kai kurie sprendimai palankūs Glyndŵro pusės pretenzijoms. Tačiau po to, kai sostą užėmė Henrikas IV, situacija pasikeitė ir Grėjus sugebėjo susigrąžinti dalį ginčytinų žemių. Tokie permainingi teisiniai sprendimai atspindi XV a. politinį svyravimą ir monarchų įtaką pasienio ginčuose.

Mirtis ir palikimas

Reginaldas Grėjus mirė 1440 m. rugsėjo 30 d., sulaukęs gerokai paženginčių metų. Jo ilgalaikė karinė ir administracinė veikla pasienyje bei ginčai su Owainu Glyndŵro paliko žymų pėdsaką Velso ir pasienio istorijoje. Istorikai dažnai mini jį kaip vieną iš veiksnių, sukėlusių bei eskalavusių Glyndŵro sukilimą, o jo bylos – kaip pavyzdį, kaip teisminiai ir žemės ginčai galėjo virsti plataus masto konfliktu.