Reginaldas Grėjus (apie 1362–1440) — 3-iasis baronas de Ruthyn
Reginaldas Grėjus (apie 1362–1440) — 3-iasis baronas de Ruthyn: galingas Velso žygių vadas, kariavo prieš Owainą Glyndŵro, dalyvavo teisminėse kovose dėl Glyndvero žemių.
Reginaldas Grėjus, 3-iasis baronas Grėjus de Ruthyn (apie 1362 m. – 1440 m. rugsėjo 30 d.) buvo vienas iš galingų Anglijos pasienio didikų, aktyvus karinis ir administracinis veikėjas Velse. Barono titulą jis paveldėjo po tėvo mirties 1388 m. liepą ir nuo tada ilgą laiką ėjo pasienio (Marches) pareigas, susijusias su vietos gynyba, vyrų šaukimu ir karine administracija.
Gyvenimas ir pareigos
Kaip Marches didikas, Grėjus vykdė karališkąsias komandas ir leidimus, rinko pajėgas bei vadovavo gynybinei veiklai prie Anglijos ir Velso sienos. Jis dalyvavo įprastuose pasienio susirėmimuose ir budėjo dėl vietos saugumo, organizavo patruliavimą ir šaukė vietos bajorus bei jų vyrus į karališkąją tarnybą. Dėl savo pareigų Grėjus buvo svarbi grandis kariniame ir teisiniame pasienio valdyme.
Ginčas su Owainu Glyndŵro ir vaidmuo sukilime
Reginaldas de Grėjus yra žinomas iš ilgo ir įtempto konflikto su vietos kilminguoju, kurį angliškai dažniausiai nurodo kaip Owaino Glyndŵro. Ginčas kilo dėl žemių ir paveldėjimo teisių – abi pusės reikalavo tam tikrų žemių teisių, o procesai ir ieškiniai truko ilgus metus. Šis konfliktas, kartu su kitomis vietos ir politinėmis priežastimis, paskatino 1400 m. iškilusį Glyndŵro vadovaujamą velso sukilimą, kuriame Grėjus ėjo kaip vienas iš karinių priešininkų.
Per sukilimo metais Grėjus vykdė karališkųjų reikalavimų išdavimą Šiaurės žygyje (t. y. kvietimus į tarnybą pasienio kariams), rėmė karališkąją valdžią ir vadovavo jėgoms, kovojusioms su sukilėliais. Jo veiksmai pasienyje ir teisiniai ginčai su Glyndŵro buvo svarbi priežastis, dėl kurios prasidėjo platesnis konfliktas konfliktas Velso ribose.
Teisinės kovos ir karaliai
Ilgos teisinės bylos metu dalis ginčytinų žemių ir teisių buvo sprendžiama įvairių teismų ir pagal skirtingų monarchų valią. Valdant karaliui Ričardui II, kai kurie sprendimai palankūs Glyndŵro pusės pretenzijoms. Tačiau po to, kai sostą užėmė Henrikas IV, situacija pasikeitė ir Grėjus sugebėjo susigrąžinti dalį ginčytinų žemių. Tokie permainingi teisiniai sprendimai atspindi XV a. politinį svyravimą ir monarchų įtaką pasienio ginčuose.
Mirtis ir palikimas
Reginaldas Grėjus mirė 1440 m. rugsėjo 30 d., sulaukęs gerokai paženginčių metų. Jo ilgalaikė karinė ir administracinė veikla pasienyje bei ginčai su Owainu Glyndŵro paliko žymų pėdsaką Velso ir pasienio istorijoje. Istorikai dažnai mini jį kaip vieną iš veiksnių, sukėlusių bei eskalavusių Glyndŵro sukilimą, o jo bylos – kaip pavyzdį, kaip teisminiai ir žemės ginčai galėjo virsti plataus masto konfliktu.
Grey de Ruthyn herbas: šešių barų argentas ir azūras, viršuje trys torto
Velso sukilimas
1400 m. Glyndŵras bandė imtis teisinių veiksmų, bet teismas liepė jam atiduoti žemę Grey'ui. Be to, Grėjus iki paskutinės akimirkos nesakė Glyndŵrui, kad jo vyrams reikalinga tarnyba Škotijoje. Dėl to Glyndŵr negalėjo išsiųsti vyrų ar net pasiaiškinti, kodėl jų neišsiuntė. Atsisakyti vykdyti karaliaus įsakymą arba jo nevykdyti buvo išdavystė. Glyndŵro žemės turėjo būti atimtos, kol jis įrodys, kad yra ištikimas karaliui, arba sulauks bausmės. Rugsėjo 16 d. Glyndŵr ir jo broliai sudegino Grei nuosavybę. Tris dienas jo velsiečių pajėgos puolė Flinšyro ir Denbighšyro kaimus. Rugsėjo 24 d. Glyndvaro pajėgos buvo sumuštos prie Velšpolio.
De Grėjus pakvietė Glyndŵrą į susitikimą, bet atvyko su didelėmis pajėgomis ir bandė paimti Glyndŵrą į nelaisvę. Glyndŵras pabėgo ir pasislėpė, anglų akyse tapdamas išdaviku. Karalius Henrikas atėmė Glyndŵro draugų žemes ir atidavė jas savo pusbroliui Jonui Beaufortui. Iki 1402 m. sukilimas išplito po visą Velsą. Sausio mėnesį Glyndŵro pajėgos per pasalą netoli Ruthino paėmė lordą Grey į nelaisvę.
Už jį buvo paprašyta 10 000 markių išpirkos. Lordas Grėjus buvo priverstas pasižadėti daugiau nekovoti prieš Glyndŵrą. Karalius Henrikas IV pasiuntė 11 riterių susitikti su Glyndŵru. Jie sumokėjo pinigus, kad paleistų Grėjų. Tikėtasi, kad lordas Grėjus ir jo šeima grąžins pinigus.
1508 m., kai šeimai prireikė pinigų, Grey'ų šeima pardavė Ruthino valdas karaliui Henrikui VII. . []
Šimtametis karas
1415 m. Henrikui V nesant Prancūzijoje, Greisas buvo Tarybos, kuri valdė Angliją, narys. Vėliau jis kovojo su prancūzais Šimtamečiame kare 1420 ir 1421 m. Jis taip pat ėjo Airijos gubernatoriaus pareigas.
Ieškoti