Ričardas II Gerasis

Ankstyvoji karjera

Ričardas II buvo vyriausias Ričardo I Nebijančio ir Gunnoros sūnus. 996 m. jis paveldėjo tėvą kaip Normandijos hercogas. Jo nepilnametystės laikotarpiu, t. y. pirmuosius penkerius valdymo metus, regentu buvo jo dėdė grafas Ralfas iš Ivrea. Ričardo valdymo pradžioje Ralfas numalšino valstiečių sukilimą.

Ričardas buvo labai religingas, kaip ir jo valdovas Prancūzijos karalius Robertas II. Ričardas naudojo savo kariuomenę, kad paremtų karalių prieš Burgundijos kunigaikštystę. Jis sudarė santuokinę sąjungą su Bretanės kunigaikštyste, ištekindamas savo seserį Havizę Normandijos už Bretanės kunigaikščio Džefrio I. Ši sąjunga tapo dviguba, kai jis vedė Džefrio seserį, Bretanės kunigaikštienę Juditą.

Vikingai ir Anglija

980 m. vikingai vėl ėmė puldinėti Angliją. Jie perplaukdavo Lamanšo sąsiaurį į Normandiją ir parduodavo grobį. Normanų ir vikingų santykiai buvo geri. Ričardo tėvas 960 m. buvo pasamdęs vikingų samdinius. Jis taip pat suteikė jiems saugų prieglobstį Normandijoje. Dėl to kilo problemų Anglijoje ir su popiežiumi Romoje. 990 m. popiežiaus atstovai derėjosi dėl Anglijos ir Normandijos sutarties. Ričardas I sutiko nepadėti Anglijos priešams (įskaitant vikingus). Nuo 997 iki 1000 m. didžiulė vikingų kariuomenė kelis kartus puolė Veseksą. 1000 m. jie atvyko į Normandiją ir Ričardas II leido jiems išsilaipinti. Taip buvo sulaužyta jo tėvo ir Anglijos karaliaus sutartis. 1000-1001 m. anglai puolė Normandiją Kotenteno pusiasalyje. Žygiui vadovavo Anglijos karalius Etelredas Unready. Etelredas įsakė Ričardą suimti, surakinti antrankiais ir atgabenti į Angliją. Tačiau anglai nebuvo pasirengę greitam normanų kavalerijos atsakui ir greitai buvo nugalėti.

Ričardas norėjo sudaryti taiką su Anglijos karaliumi. Jis išleido savo seserį Emmą iš Normandijos už karaliaus Etelredo. Etelredas Emmai kaip kraitį atidavė Ekseterio miestą. Ši santuoka pasirodė esanti svarbi, nes vėliau Ričardo anūkui Vilhelmui Užkariautojui suteikė teisę pretenduoti į Anglijos sostą. 1013 m., kai Svynas Forkbardas įsiveržė į Angliją, Ema su dviem sūnumis Edvardu ir Alfredu pabėgo į Normandiją. Netekęs sosto karalius Etelredas netrukus paskui jį pasekė. Netrukus po Etelredo mirties Anglijos karalius Knutas privertė Emą už jo ištekėti. Kunigaikštis Ričardas buvo priverstas pripažinti naująjį režimą, nes jo sesuo vėl tapo karaliene.

Normano prestižas

Ričardas II pavedė savo raštininkui ir kunigui Dudui iš Sent Kventeno parašyti apie jo protėvius. Jis turėjo papasakoti normanų kunigaikščių istoriją taip, kad parodytų jų krikščionišką moralę. Jis norėjo, kad jie būtų parodyti kaip geri ir teisingi vadovai, kurie, nepaisydami blogo kaimynų frankų elgesio, sukūrė Normandiją. Kai kurie istorikai šį veikalą pavadino propagandiniu kūriniu. Nors jame pateikiama nemažai istorijų ir legendų, Dudo niekur netvirtino, kad istorijos yra faktai. Rašydamas veikalą "Pirmųjų normanų kunigaikščių papročiai ir poelgiai", Dudo, atrodo, pasiekė savo tikslą "kilniausiu stiliumi papasakoti kilnaus likimo istoriją".

1025 ir 1026 m. Ričardas patvirtino savo protėvio Rollo dovanas Saint-Ouenui Ruane. Jis suteikė daug kitų dovanų vienuolynams. Jų pavadinimai rodo sritis, kurias Ričardas kontroliavo kaip kunigaikštis: Ričardas valdė šias kunigaikštystes: Kaną, Everečiną, Kotentiną, Kolą (Pays de Caux) ir Ruaną.

Ričardas II mirė 1026 m. rugpjūčio 28 d.

Ričardas II (dešinėje) su Mon Sen Mišelio abatu (viduryje) ir Lothairu iš Prancūzijos (kairėje)

Santuokos

Apie 1000 m. jis vedė Juditą (992-1017 m.), Bretanės Konano I dukterį, su kuria susilaukė šių vaikų:

• Ričardas III paveldėjo tėvą kaip hercogas.
• Alisa Normandijos, ištekėjusi už Burgundijos grafo Reno I.
• Robertas (apie 1005/7 m.), Normandijos hercogas po savo brolio.
• Vilhelmas, vienuolis iš Fekamp'o.
• Eleonora, ištekėjusi už Flandrijos grafo Balduino IV
• Matilda, vienuolė iš Fecamp, mirusi 1033 m.

Antra, jis vedė Popą iš Envermeu. Jie susilaukė šių vaikų:

• Maugeris, Ruano arkivyskupas
• Vilhelmas iš Talou, Arques grafas

Nesantuokiniai vaikai

• Papia", Gulberto žmona, Saint Valery-en-Caux advokatė