Ričardas Moras: Mayflower keleivis, jūreivis ir kolonijų gelbėtojas

Ričardas Moras — Mayflower keleivis, kapitoną tapęs jūreivis ir kolonijų gelbėtojas; jo nuotykiai, prekyba ir palikuonys formavo naujosios Anglijos istoriją.

Ričardas Moras (apie 1614–1696 m.) 1620 m. buvo "Mayflower" keleivis. Jis vėliau tapo jūreiviu ir laivo kapitonu. Pagal turimus įrašus jis išgelbėjo bent vieną koloniją nuo bado ir padėjo išlaikyti kolonijų klestėjimą, prekiaudamas prekėmis į Angliją ir Vakarų Indiją bei iš jų. 1664 m. Ričardas dalyvavo jūrų susirėmimuose su prancūzais; šie susidūrimai, pagal aprašymus, vyko koloniinėse jūrų erdvėse ir Karibų regione.

Ankstyvasis gyvenimas ir kelionė Mayflower

Pagal išlikusius duomenis Ričardas kilęs iš glaudžios šeimos, tačiau vaikystėje patyrė atskyrimą nuo motinos: Ričardas ir jo broliai bei seserys buvo atimti iš motinos ir atiduoti "Mayflower" keleivių globai kaip samdomi tarnai. Tokia praktika tuo metu buvo dažna — vaikams, kurių šeima negalėjo išlaikyti, suteikdavo globą ar darbo įsipareigojimus pas kitus kolonistus arba keliaujančius į naują kraštą.

Mayflower 1620 m. išplaukė į Naująją Pasaulį su grupe Pilgrimų ir kitų emigrantų. Kelionė buvo sunki, o pirmieji metai Naujojoje Anglijoje — itin išbandantys dėl maisto trūkumo, ligų ir nepažįstamų žiemų. Ričardas, kaip mažametis arba jaunuolis, patekęs į tokią bendruomenę, galėjo pradėti savo jūreivystės ir prekybos karjerą būtent dėl to kontakto su laivais ir prekybininkais.

Jūreivystė ir kapitono karjera

Ričardas mokėsi jūrininkystės: pradžioje greičiausiai atliko paprastesnius darbus laive, vėliau kilo iki laivo kapitono pareigų. Kapitono vaidmuo tuo metu apėmė ne tik laivo vairavimą, bet ir atsakomybę už krovinius, įgulos saugumą, derybas su kitais laivais bei kolonijų atstovais.

Kaip kapitono pareigos, jam teko rūpintis:

• prekių pirkimu ir pardavimu tarp kolonijų, Anglijos ir Vakarų Indijos;
• maisto tiekimu ir atsargų užtikrinimu bendruomenėms;
• laukiniais sąlygomis organizuoti gelbėjimo ar keitimo reidus, kad kolonijos neišnyktų dėl bado ar bado grėsmės.

Gelbėjimo operacijos ir prekyba

Aprašoma, kad Ričardas „išgelbėjo“ bent vieną koloniją nuo bado. Tai greičiausiai reiškė, jog jis suorganizavo maisto ar kitų būtiniausių atsargų pristatymą laivais arba sutelktų prekybinių ryšių dėka įsigijo grūdų, žuvies, druskos ar kitų produktų, būtinų išgyvenimui.

Prekyboje įprastai buvo keičiamos tokios prekės:

• iš Naujosios Anglijos į Europą — mediena, žuvis, kailiai, kartais grūdai;
• iš Vakarų Indijos — cukrus, melasa, prieskoniai, kartais vergų transporto susijusios prekės;
• į kolonijas — senosios šalies manufaktūros prekės, grūdai ir kiti maisto produktai.

Tokios prekybos grandinės padėjo kolonijoms išgyventi ir klestėti, o kaip aktyvus pirklių ir kapitono tarpininkas Ričardas turėjo reikšmingą įtaką regiono ekonomikai.

Konfliktai jūroje ir vėlesnis gyvenimas

1664 m. dokumentuose minima Ričardo dalyvavimas jūrų mūšiuose su prancūzais. Nors tikslios detalės gali trūkti, tokie susirėmimai tuo laikotarpiu buvo susiję su kolonijine įtampa tarp Europos valstybių dėl teritorijų, prekybos maršrutų ir išteklių kontroliavimo.

Ričardas išgyveno ilgą gyvenimą — iki maždaug 1696 m. — ir pagal šeimos pasakojimus bei genealoginius įrašus turėjo palikuonių, kurių linijas galima atsekti iki šiandien. Jo kelias – nuo mažo samdomo tarnelio iki kapitono ir prekybininko – yra pavyzdys, kaip išlikimas ir prisitaikymas kolonijinėse sąlygose leido kai kuriems individams pasiekti socialinį ir ekonominį pagerėjimą.

Paveldas ir istorinė reikšmė

Ričardo Moraso istorija iliustruoja keletą svarbių temų apie kolonijinį gyvenimą: sunkmečio ir bado pavojus, samdomybės ir globos praktikas, prekybos tinklų svarbą bei jūrų konfliktų įtaką naujosioms kolonijoms. Jo vaidmuo kaip jūrininko ir kapitono padėjo užtikrinti prekių srautus ir iš dalies išgelbėti bendruomenes nuo bado — todėl jis vertinamas kaip reikšminga figūra tų vietovių istorijoje.

Palikimo tyrinėtojams ir genealogams Ričardas lieka įdomiu atveju, o jo gyvenimo etapai — nuo vaikystės sunkumų iki kapitono pareigų — parodo platesnes XVII a. kolonijinės Amerikas buvusias galimybes ir rizikas.

Mayflower kelionė

More'ų vaikai keliavo kaip samdomi tarnai pas 3 iš Mayflower piligrimų. Aštuonerių metų Ellen buvo priskirta Edvardui Vinslovui. Ji mirė netrukus po to, kai laivas išsilaipino. 7 metų Jasperas buvo Džono Karverio tarnas. Jasperas mirė 1620 m. gruodį, kai "Mayflower" buvo uoste. Jis buvo palaidotas krante dabartinėje Provincetown vietovėje. Ten yra paminklas su jo ir dar keturių žmonių, kurie taip pat žuvo jūroje arba laivui stovint ant inkaro Cape Cod uoste 1620 m. lapkritį ir gruodį, vardais. Ketverių metų Marija mirė netrukus po to, kai laivas išsilaipino. Ričardas gyveno su Viljamo Brovsterio šeima maždaug iki 1627 m. vidurio. Trys vaikai mirė nuo kažko, kas buvo vadinama "bendrąja infekcija", nes daug žmonių mirė nuo tos pačios ligos. Išgyveno tik Ričardas.

1620 m. rugsėjo 16 d. More'as su seserimis ir broliu išvyko iš Plimuto (Anglija). Laive buvo 102 keleiviai ir 30-40 įgulos narių. 1620 m. lapkričio 19 d. "Mayflower" pasiekė sausumą prie Kodo kyšulio. Jie išsilaipino lapkričio 21 d. Jie surašė "Mayflower Compact", kuriame nustatė taisykles, kaip jie gyvens ir elgsis vieni su kitais. Mayflower turėjo išsilaipinti Virdžinijos kolonijoje, tačiau laivas buvo per daug apgadintas ir jie buvo priversti išsilaipinti Kodo kyšulyje, dabar vadinamame Provincetown uoste.

Šiptono Šiptono (Šropšyras) Švento Džeimso bažnyčioje esanti "Mayflower" atminimo lenta, skirta More'o vaikų krikštui. Phil Revell nuotrauka

More'o gyvenimas Naujajame pasaulyje

More'ui buvo 6 metai, kai "Mayflower" išsilaipino Plymuto kolonijoje. Išlipęs į krantą, jis kartu su kitais padėjo surinkti maisto ir pastogės atsargų bei palaidoti mirusiuosius. 1621 m. pavasarį jis dalyvavo pirmojoje Padėkos šventėje. Nieko nežinoma apie More'ą tais metais, kai jis gyveno su Brovsterių šeima 1620-1627 m., išskyrus tai, kad jo pavardė įrašyta dokumente, kuriuo suaugusieji gavo galvijų ir kitų gyvulių.

1628 m. More'as dirbo Izaokui Allertonui. Allertonas prekiavo prekėmis ir reikmenimis dideliais atstumais Jis žvejojo netoli Plymuto ir Meino. Vėliau tapo laivų, aprūpinančių naująsias Amerikos kolonijas, kapitonu.

1642 m. pradžioje More'as prisijungė prie Salemo bažnyčios. Būdamas šios bažnyčios narys, jis galėjo pareikšti savo nuomonę ir balsuoti svarbiais Salemo klausimais.

Sulaukęs dvidešimt ketverių, More'as jau buvo nuosavo nedidelio laivo kapitonas ir prekiavo su kolonijomis, Vakarų Indija ir Anglija. Jis persikėlė į Salemo kaklo Masačusetso valstiją ir įkūrė savo žvejybos stendą. Geriamojo vandens trūko, todėl More'as išsikasė šulinį sau, bet leido juo naudotis visiems kitiems. Jis prekiavo tabaku ir kitomis prekėmis bei reikmenimis su Virdžinija ir Vakarų Indija, taip pat vykdė keliones į Angliją.

Daugiau jų dalyvavo 1664 m. jūrų mūšiuose su prancūzais. Jie bandė sutrukdyti pirmiesiems kolonistams žvejoti ir prekiauti prekėmis bei atsargomis, kurių kolonistams reikėjo pragyvenimui. Tai vyko vietovėje, vadinamoje Hadsono upės regionu. 1654 m. More'as taip pat dalyvavo kitame jūrų mūšyje prieš prancūzus Port Rojale, Virdžinijos valstijoje.

Daugiau išgelbėjo kolonistus naujoje kolonijoje Cape Fear, Šiaurės Karolinoje, 1665 m. Žmonės ten mirė, nes neturėjo maisto ir nepakankamai drabužių, kad sušiltų. Vandenys aplink Cape Fear buvo (ir tebėra) labai pavojingi laivams, tačiau More'as atgabeno maisto ir atsargų siuntą, kad padėtų jiems, kai kiti kapitonai nesugebėjo arba atsisakė bandyti.

Ričardas ir jo žmona Kristiana Hanter More susilaukė 7 vaikų: Samuelį, Tomą, Kalebą, Ričardą jaunesnįjį, Džošua, Siuzaną ir Kristianą. Kristianas Moras mirė 1676 m. kovo 18 d. Saleme.

Originalus "Mayflower" keleivio kapitono Ričardo Moro antkapinis paminklas.

Paieška pagal raidę