Williamas Brewsteris (apie 1566 m. – 1644 m. balandžio 10 d.) buvo vienas svarbiausių ankstyvųjų anglų pareigūnų, 1620 m. Mayflowerio keleivių ir ilgalaikis religinis lyderis tiek Europoje, tiek vėliau Plymuto kolonijoje. Jis taip pat buvo vienas iš Mayflowerio sutarties signatarų ir laikomas vienu iš pagrindinių separatistų bendruomenės vadovų, padėjusių organizuoti persikėlimą į Naująjį pasaulį.
Ankstyvas gyvenimas ir šeima
Williamas Brewsteris gimė Skruobyje (Scrooby), Notingamšyre, Anglijoje, kaip kapitono Williamo Brewsterio jaunesniojo sūnus. Jo tėvai buvo Williamas Brewsteris jaunesnysis (1533–1622) ir Mary Smythe Simkinson (1537–1655). Kapitono Williamo Brewsterio jaunesniojo tėvai buvo pulkininkas Williamas Brewsteris vyresnysis (1500–1616) ir Maud Mann (1506–1619). Šeimos padėtis leido Williamui gauti išsilavinimą ir užmegzti ryšius, kurie vėliau padėjo jo veiklai.
Išsilavinimas ir religinis formavimasis
Brewsteris studijavo Peterhouse'e, Kembridže. Kembridže tuo metu veikė judėjimas, kuriame daug akademikų ir studentų siekė pertvarkyti Anglikonų bažnyčią — šie reformatoriai vėliau vadinti separatistais. Dėl savo religinių įsitikinimų separatistai dažnai patirdavo persekiojimą ir net buvo įmetami į kalėjimą.
Veikla Anglijoje ir Nyderlanduose
Brewsteris kurį laiką dirbo Williamui Davisonui Nyderlanduose. Kai Davisonas buvo įkalintas dėl savo politinių ir religinių veiksmų, Brewsteris trumpam grįžo į Skruobį ir ėmėsi vietos pareigų — jis tapo pašto viršininku. Šioje vietoje, savo namuose, Brewsteris ėmė rengti slaptas separatistų pamaldas ir tapo bendruomenės sielovados centru.
1607 m. jis trumpam atsidūrė kalėjime už dalyvavimą tokio tipo religiniuose susirinkimuose. 1608 m. Brewsteris ir kiti jo bendruomenės nariai nusprendė persikelti į Nyderlandus, manydami, kad ten galės laisviau praktikuoti savo tikėjimą. Išvykti iš Anglijos be leidimo tuo metu buvo neteisėta, todėl daug kas išvyko slapta. 1609 m. Brewsteris buvo išrinktas bendruomenės vadovu Leideno (Leiden) mieste, kur separatistų bendruomenė laikinai įsitvirtino.
Leidenas, spauda ir suėmimo grėsmė
Leidene Brewsteris dėstė anglų kalbą ir 1616 m. dirbo spaustuvininku, rengdamas ir platinant religinę literatūrą, skirtą anglų skaitytojams. 1619 m. Brewsteris kartu su Edvardu Vinslou (Edward Winslow) išleido religinę knygelę, kurioje buvo kritikuojama karaliaus Jokūbo I politika ir Anglikonų bažnyčia. Dėl to karalius įsakė Brewsterį suimti—jis buvo priverstas slapstytis, o spaustuvę konfiskavo Anglijos ambasadorius, o Brewsterio partneris buvo suimtas.
Keliaujant į Naująjį pasaulį
Tuo metu bendruomenė jau buvo nusprendusi palikti Leideną ir vykti į Naująjį pasaulį, kur tikėjosi įkurti savą bendruomenę laisvai vykdyti savo religines praktikas. Kol Brewsteris slapstėsi, kiti grupės nariai, tarp jų ir Džonas Karveris (John Carver) bei Robertas Kušmanas (Robert Cushman), derino išvykimo planus. Galiausiai Brewsteris pabėgo ir, padedamas Kušmano, su draugais įlipti į "Mayflower". Keleiviais kartu su Brewsteriu buvo ir jo žmona bei du sūnūs — Love'as ir Wrestlingas.
Veikla Plymuto kolonijoje ir paveldas
Atvykęs į Plymutą, Brewsteris ėmėsi dvasinio vadovavimo: jis buvo bendruomenės vyresnysis (elder) — skaitė pamokslus, prižiūrėjo religinį gyvenimą ir patarė kolonijos vadovams. Nors formalių politinių pareigų jis neturėjo nuolatos, jo įtaka buvo didelė — Brewsteris buvo patikimas konsultantas ir vienas iš ilgalaikių kolonijos autoritetų. Jis prisidėjo prie bendruomenės įstatymų, moralės normų formavimo bei tarėsi svarbiausiais klausimais dėl santykių su vietinėmis indėnų grupėmis ir su Anglija.
Brewsteris mirė 1644 m. balandžio 10 d. Plymoute. Jis paliko reikšmingą palikimą: ne tik kaip vienas iš Mayflowerio sutarties signatarų, bet ir kaip dvasinis lyderis, kurio įtaka padėjo formuoti pirmųjų anglų kolonistų bendruomenės institucijas bei religinį gyvenimą. Jo šeimos palikuonys ilgai gyvavo Naujosios Anglijos bendruomenėse, o Brewsterio vardas išliko svarbus tiek religijos, tiek imigracijos ir kolonizacijos tyrimuose.
