Viljamas Harvis: kraujotakos atradėjas ir XVII a. gydytojas
Viljamas Harvis — kraujotakos atradėjas ir XVII a. gydytojas: jo gyvenimas, moksliniai atradimai ir neįkainojamas palikimas medicinos istorijoje.
Viljamas Harvis buvo anglų gydytojas. Jis gimė 1578 m. balandžio 1 d. Folkestone, Kente, Anglijoje. Harvis pirmasis tiksliai aprašė, kaip kraujas per kūną juda širdimi, ir pateikė eksperimentinius įrodymus apie sistemos kraujotaką. Jis mirė 1657 m. birželio 3 d. Roehamptone.
Harvio vardu pavadinta ligoninė Ašforde, Kente. Jis mokėsi Karaliaus mokykloje Kenterberyje, vėliau studijavo Gonvilio ir Kajaus koledže Kembridže. Po to išvyko į Padujos universitetą, kurį baigė 1602 m. Padovoje jis studijavo anatomiją ir stebėjo savo mokytojo, Hieronymaus Fabricijaus (Fabricius), darbą – ypač venų vožtuvų aprašymus, kurie vėliau padėjo suprasti kraujotakos mechaniką.
Grįžęs į Angliją Harvis vedė Elžbietą Braun (Elizabeth Browne), karalienės Elžbietos I gydytojo dukterį. Nuo 1609 m. iki 1643 m. jis dirbo gydytoju Švento Bartolomėjaus ligoninėje Londone. Be to, jis buvo pripažintas medicinos praktikas ir dėstė anatomiją bei fiziologiją, sulaukė pacientų iš įvairių sluoksnių ir tapo reikšmingu medicinos pokyčių veidu XVII a.
Tyrimai ir metodai
Harvis savo idėjas pagrindė kruopščiais eksperimentais: atlikdavo vivisekcijas, sujunginėjo kraujagysles rišimo (ligatūros) būdu, stebėjo venų vožtuvų veikimą ir matavo širdies ritmą bei kiekį išstumiamo kraujo. Jis parodė, kad kraujas ne „sukuriamas“ kepenyse ir nenaudojamas vienkartinei cirkuliacijai, kaip teigė Galenas, o nuolat cirkuliuoja uždarame rate – išsiurbumas iš širdies į arterijas ir grįžimas per venas. Harvis taip pat apskaičiavo širdies išstūmio tūrį ir apytiksliai įvertino per minutę pernešamo kraujo kiekį, kas parodė, jog kepenys negalėtų pagaminti tokio didelio kiekio „naujo“ kraujo.
Pagrindinis veikalas ir reakcija
1628 m. Harvis paskelbė savo svarbiausią darbą „Exercitatio Anatomica de Motu Cordis et Sanguinis in Animalibus“ (Anatominė praktika apie širdies ir kraujo judėjimą gyvūnuose), kuriame aiškiai išdėstė kraujotakos sistemą ir eksperimentinius įrodymus. Iš pradžių jo teorijos susilaukė prieštaravimų iš tradicinių gydytojų, remusiųsi Galeno autoritetu, tačiau laikui bėgant, juntant eksperimentų įtaką ir platesnių anatominių tyrimų rezultatams, Harvio idėjos tapo pagrindu šiuolaikinei fiziologijai.
Paveldas
Harvis laikomas vienu iš moderniosios fiziologijos pradininkų: jo eksperimentinis požiūris ir loginis argumentavimas padėjo pereiti nuo autoritetų interpretacijų prie empirinių tyrimų medicinoje. Jo atradimas apie kraujotaką pakeitė gydymo supratimą, chirurgijos ir farmakologijos praktiką, ir ilgainiui padėjo plėtoti kitas biologijos sritis. Jo vardu pavadinti gydymo įstaigos ir bibliotekos, o mokslininkai iki šiol mini Harvio indėlį kaip esminį mokslo pažangos etapą.
Nors Harvis visą gyvenimą ir buvo pagarbus gydytojas, svarbiausias jo palikimas – aiškus, eksperimentais pagrįstas kraujotakos aprašymas, kuris atvėrė kelią tolimesniems atradimams žmogaus fiziologijoje.
Viljamas Harvis
Kraujotakos sistema
Viljamas Harvis (William Harvey) garsus savo idėja, kad kraują po kūną pumpuoja širdis. Jis pirmasis teisingai ir išsamiai aprašė kraujotaką ir jos savybes. Keletas vyrų žinojo apie mažesnę kraujo cirkuliaciją per plaučius, tačiau jų darbai buvo prarasti. Vieną XVI a. teologijos veikalą, pavadintą Cristianismi restitutio, parašė Miguelis Serveto. Po to, kai jis buvo sudegintas ant laužo už ereziją (Kalvinas), jo knyga buvo sunaikinta. Išliko trys egzemplioriai. Po pusantro šimtmečio, gerokai po Harvio, kažkas pastebėjo, kad jis kažką pasakė apie kraujo apytaką.
1616 m. Harvis savo atradimus apie kraujotakos sistemą paskelbė per paskaitų ciklą (jo paskaitų užrašai išliko iki šiol). Apie tai 1628 m. jis parašė knygą (Exercitatio Anatomica de Motu Cordis et sanguinis in Animalibus). Jis teigė, kad kraujas po kūną pumpuojamas uždara sistema. Širdis pumpuodavo kraują per visą kūną, o po to jis grįždavo į širdį ir pakartodavo šį procesą. Tai prieštaravo tuo metu vyravusiai nuomonei, kad tai tiesa.
Romėnų gydytojas Galenas manė, kad organizme yra dvi su krauju susijusios sistemos. Tuo metu buvo manoma, kad tamsiai raudonas kraujas venose ateina iš kepenų, o ryškiai raudonas kraujas arterijose - iš širdies. Buvo manoma, kad kepenys ir širdis gamina kraują, o jį sunaudoja kūno dalys, į kurias jis buvo pumpuojamas.
Harvis idėjų sėmėsi pjaustydamas žmonių kūnus. Harvis nustatė, kad kepenys kas valandą turėtų pagaminti 540 svarų kraujo, kad Galenas būtų teisus. Tai jam parodė, kad kraujas nebuvo sunaudojamas. Kūnas jį panaudoja iš naujo. Jis teigė, kad kraujas per širdį teka dviem kilpomis. Viena kilpa patekdavo į plaučius, iš kurių gaudavo deguonies. Kita kilpa pateko į organus ir kūno audinius, suteikdama jiems deguonies. Jis sakė, kad širdis tėra siurblys, kuris pumpuoja kraują po kūną.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Viljamas Harvis?
A: Viljamas Harvis buvo anglų gydytojas, paaiškinęs, kaip kraujas per kūną juda širdimi.
K: Kada ir kur gimė Viljamas Harvis?
A: Viljamas Harvis gimė 1573 m. balandžio 1 d. Folkestone, Kente, Anglijoje.
K: Kur Viljamas Harvis baigė universitetą?
A: 1602 m. Viljamas Harvis baigė Padujos universitetą.
K: Su kuo Viljamas Harvis buvo vedęs?
A: Viljamas Harvis vedė Elžbietą Braun (Elizabeth Browne), Elžbietos I karališkojo gydytojo dukterį.
K: Kur Viljamas Harvis dirbo gydytoju?
A: Nuo 1609 m. iki 1643 m. Viljamas Harvis dirbo gydytoju Londono Švento Bartolomėjaus ligoninėje.
K: Kada mirė Viljamas Harvis?
A: Viljamas Harvis mirė 1657 m. birželio 3 d. Roehamptone.
K: Ar yra ligoninė, pavadinta Viljamo Harvio vardu?
A: Taip, Kento mieste Ašforde yra ligoninė, pavadinta Viljamo Harvio vardu.
Ieškoti