Viljamas Maršalas (1147–1219) — anglų riteris, regentas ir Pembroko grafas
Viljamas Maršalas, 1-asis Pembroko grafas (apie 1146–1147 m. – 1219 m. gegužės 14 d.), kartais vadinamas Viljamu Maršalu arba Maršalu, buvo anglų riteris, tarnavęs penkiems karaliams. Jis kurį laiką ėjo Anglijos pareigas kaip regentas jauno karaliaus Henriko III (po karaliaus Jono mirties 1216 m.). Savo laiku Maršalas buvo vienas įtakingiausių monarchijos asmenų šalia pačios karališkosios šeimos. Jis pasižymėjo puikiais koviniais įgūdžiais, nuolatinė ištikimybe savo valdovams ir ryškiais diplomatiniais sugebėjimais. Maršalas pradėjo gyvenimą kaip „bežemis“ riteris – mažiau pasiturinčio šeimos narys be didelių nuosavybių, tačiau per galimybes turnyruose, ištikimybę ir santuoką tapo Pembroko grafu ir vienu iš turtingiausių bei įtakingiausių žmonių šalyje.
Ankstyvieji metai ir kilmė
Viljamas gimė apie 1146–1147 m. kaip jaunesnysis John'o FitzGilberto (kartais vadinamo Johnu Maršalu) šeimos sūnus. Kaip dauguma jaunųjų kilmingųjų vaikų tuo metu, jis ieškojo pragyvenimo ir garbės karo menų bei turnyrų pasaulyje. Jaunystėje jis tarnavo įvairių karališkųjų namų narių namuose ir įgijo vertingos patirties kovose bei politikoje.
Karjera ir nuopelnai
Visą gyvenimą Maršalas tarnavo penkiems anglų monarchams: karaliui Henrikui II, „jaunajam“ Henrikui (kuriam buvo paskirta karaliaus vardas anksčiau nei jo tėvui mirus), Ričardui I, Jonui (John) ir jaunam Henrikui III. Jo reputacija susiformavo turnyruose, kur jis buvo pripažintas vienu iš geriausių savo epochos riterių, o karo lauke – ištikimu ir strategiškai sumaniu vadu.
1189 m. Viljamas vedė Isabelę de Clare – turtingą ir galingą paveldėtoją. Per šią santuoką jis įgijo dideles žemes ir statusą, dėl ko tapo Pembroko grafu. Santuoka reikšmingai pakeitė jo socialinį ir turtinį padėtį: iš riterio be didelių nuosavybių jis tapo vienu iš svarbiausių didikų Anglijoje.
Politika, karai ir regentūra
Per vėlesnius metus Maršalas išlaikė ištikimybę karaliams, net kai politinė situacija tapo sudėtinga – ypač per konfliktus tarp karaliaus Jono ir baronų bei vėlesnę prancūzų įsikišimą, kai Paryžiaus princas Liudvikas (vėliau Liudvikas VIII) buvo pakviestas baronų. Po karaliaus Jono mirties 1216 m. Maršalas sutelkė royalistus, pasiėmė jauno Henriko III globą ir tapo vienu iš regentų, vadovavusių karinei ir politinei kampanijai prieš sukilėlius bei užsienio invazorius. Jo lyderystė prisidėjo prie svarbių pergalių, kurios stabilizavo karaliaus padėtį ir lėmė sukilimų malšinimą.
Maršalas taip pat dalyvavo derybose ir politikos sprendimuose, susijusiuose su karaliais ir baronų reikalavimais – prie kurių dalies priklausė ir diskusijos apie 1215 m. išleistą dokumentą (Magna Carta) bei jo tolimesnį taikymą. Nors jo pozicija kito priklausomai nuo situacijos, Maršalas dažnai vaizduojamas kaip stabilizuojanti, sutelkianti figūra, gebėjusi derinti karinę jėgą su diplomatija.
Mirtis ir palikimas
Viljamas Maršalas mirė 1219 m. gegužės 14 d. Po jo mirties vyriausias sūnus Vilhelmas Maršalas II užsakė tėvo gyvenimo aprašymą. Ši biografija – parašyta anglo-normandų kalba ir žinoma kaip „The History of William Marshal“ – padėjo formuoti Maršalo reputaciją kaip idealaus riterio. Nors biografai dažnai idealizuoja savo temas, daugelis toje knygoje pateiktų epizodų yra patvirtinti kitais istoriniais šaltiniais ir liudija apie jo reikšmę tuo metu.
Maršalo karjera parodė, kaip riteris iš kuklios kilmės galėjo pasiekti aukščiausius postus – tapti grafu, turtingu didiku ir regentu. Jo gyvenimas tapo pavyzdžiu viduramžių riteriškumui, ištikimybei ir politiniam sumanumui. Dėl to jis iki šiol minima istorinėje literatūroje kaip vienas įtakingiausių XII–XIII a. Anglo-Normandų pasaulio veikėjų.
Atvaizdas virš Viljamo Maršalo kapo Templio bažnyčioje, Londone
Vaikystė
Viljamo Maršalo tėvas buvo Džonas Maršalas, vadinamas Džonu Maršalu. Jis buvo Niuberio pilies, esančios Berkšyro grafystėje Anglijoje, lordas. Kai Viljamas buvo mažas berniukas, Anglijoje vyko nuožmus pilietinis karas tarp karaliaus Stepono, Vilhelmo I anūko, dar vadinamo Viljamu Užkariautoju, ir Henriko I dukters, imperatorienės Matildos. Kai Vilhelmas I mirė, tiek Steponas, tiek Matilda manė esantys tikrieji karūnos įpėdiniai. Šis istorijos laikotarpis buvo vadinamas Anarchijos laikotarpiu, nes karalystėje buvo daug neteisėtumo ir smurto. Daugelis baronų ir grafų "pereidavo į kitą pusę", kai jiems tai buvo naudinga, ne išimtis buvo ir Džonas Maršalas. Iš pradžių jis prisiekė ištikimybę arba lojalumą karaliui Steponui, bet vėliau ją pakeitė į imperatorienę Matildą. Šis veiksmas padėjo pakeisti pilietinio karo eigą.
Ankstyvasis riterio gyvenimas
Ankstyvoje jaunystėje Viljamas buvo išsiųstas pas Viljamą de Tankarvilį mokytis riterystės įgūdžių. 1166 m. jis buvo įšventintas į riterius. Tada jis perplaukė Lamanšo sąsiaurį į Normandiją ir išvyko tarnauti pas savo dėdę Patriką, Solsberio grafą. Jis kovėsi 1168 m. Pontjė mūšyje, kai jo dėdė, turėdamas didelę persvarą, žuvo, o Viljamas pateko į nelaisvę. Buvo pastebėti dideli Maršalo įgūdžiai ir drąsa, ir Anglijos karalienė Eleonora jį išpirko.
Jaunystėje Maršalas dalyvavo daugelyje turnyrų. Tai buvo varžybos ir imitaciniai (imitaciniai) karai, kuriuose riteriai varžėsi dėl puikių prizų. Turnyrai buvo galimybė riteriui įsigyti vertingo turto, pavyzdžiui, pinigų, žirgą, šarvų ir ginklų. Jie buvo pavojingi ir neretai riteris per turnyrą žūdavo.
Vilhelmas ir Henrikas, jaunasis karalius
Viljamas tapo labai įgudusiu riteriu ir po avantiūros tapo Henriko II šeimos nariu, mokančiu vyrus kovoti. Jis tapo Henriko II sūnaus, istoriškai žinomo kaip Henrikas Jaunasis karalius, auklėtoju, globėju, globėju ir draugu. Kai jaunasis Henrikas buvo karūnuotas, Maršalas buvo paskirtas jam tarnauti kaip sargybos kapitonas ir riterių vadas. Būtent Maršalas turėjo tapti jaunojo karaliaus Henriko riteriu. Maršalas taip pat lydėjo jaunąjį Henriką daugelyje turnyrų. 1173 m. jaunasis Henrikas susiginčijo su savo tėvu. Jis norėjo užimti Anglijos sostą, nors jo tėvas dar buvo gyvas. Jis paliko Angliją ir pasiėmė su savimi savo brolį Ričardą į motinos žemes Akvitanijoje. 1174 m. Henrikas II ir jo sūnus sudarė taiką. Vilhelmas ir toliau pelnė šlovę turnyruose. Jaunasis karalius susirgo ir 1183 m. birželio 11 d. mirė nuo staigios ligos Martelyje.
Apie kryžiaus žygius ir kovas valdant Henrikui II
Mirties patale jaunasis Henrikas įsakė Maršalui vykti į kryžiaus žygį jo vardu. Henrikui II leidus, Vilhelmas dvejus metus vyko į kryžiaus žygį, o tamplieriai pripažino jo puikius kovos įgūdžius. Grįžęs Henrikas II iškart priėmė jį į savo palankumą ir paskyrė savo namų nariu. Vėliau maršalas kovojo Henriko II pusėje prieš Prancūzijos karalių Liudviką VII ir susirėmimuose su kitais dabar maištaujančiais Henriko sūnumis.
Ričardas (vadinamas Liūtaširdžiu) buvo antrasis Henriko II sūnus ir taip pat norėjo tapti Anglijos karaliumi, nenorėdamas laukti, kol mirs jo tėvas. Po susirėmimo maršalas priėjo prie Ričardo ir, užuot jį nužudęs, užmušė jo žirgą. Netrukus po to Henrikas II susirgo ir pasitraukė į Chinoną, kur 1189 m. mirė.
Vilhelmas su Ričardu I
Ričardas nepamiršo Maršalo drąsos ir ištikimybės ir, tapęs karaliumi, pasiėmė Maršalą kovoti su Prancūzijos karaliumi. Po kurio laiko Ričardas nusprendė vykti į kryžiaus žygį ir paliko Maršalą Anglijoje kaip Anglijos justiciarą, kuris pavadavo karalių jam nesant ir vadovavo karaliaus teismams jo nebuvimo metu.
Ričardas I dar kartą patvirtino savo tėvo pažadą Vilhelmui ir atidavė jam Pembroko grafystės paveldėtoją Striguilą ir su ja susijusias žemes, kaip buvo pažadėjęs Henrikas II prieš pat Henriko mirtį. Maršalas iškart tapo vienu turtingiausių žmonių karalystėje. Jis įsigijo turto keturiose šalyse.
Maršalas narsiai kovojo Ričardo pusėje prieš Prancūzijos karalių ir dalyvavo sudarant taikos sutartį. 1199 m. karalius Ričardas buvo sužeistas ir nuo žaizdų mirė. Tuo metu vėl kilo ginčas, kas bus kitas Anglijos karalius - Artūras ar Jonas.
Kitas Henriko II sūnus buvo Bretanės kunigaikštis Džefris II, kuris būtų buvęs kitas eilėje į karalius, tačiau jis mirė 1186 m. rugpjūčio 19 arba 21 d., būdamas 27 metų amžiaus. Labiau paplitusi versija yra ta, kad jis buvo mirtinai sutryptas per jojimo turnyrą. Džefris turėjo sūnų Artūrą I, kuris tapo kitu Bretanės kunigaikščiu. Artūras manė, kad jis taip pat yra Anglijos sosto paveldėtojas. Maršalas manė, kad kaip karaliaus Ričardo brolis ir pagal normanų papročius kitu karaliumi turėtų tapti Džonas, Džefrio brolis. Byla buvo išspręsta Jono naudai ir jis tapo kitu Anglijos karaliumi.
Vilhelmas ir karalius Jonas
Viljamas kovojo kartu su karaliumi Jonu, o po kurio laiko Jonas paskyrė Viljamą Anglijos maršalu. Karalius Jonas buvo žmogus, kurio nemėgo daugelis jo baronų ir grafų. Jis tai žinojo ir jais nepasitikėjo. Kai maršalas išvyko ginti savo žemių Airijoje, karalius privertė jį atiduoti vieną iš savo sūnų kaip įkaitą, kad įsitikintų, jog maršalas nėra jam nelojalus. Karalius Jonas kartais atimdavo iš Maršalo žemes, o kartais jas grąžindavo. Visą karaliaus Jono valdymo laikotarpį vyko nesutarimai, tačiau Maršalas visą laiką liko ištikimas karaliui.
Karalius Jonas mirė 1216 m. spalio 18 d. Tuo metu jo sūnus Henrikas III buvo per jaunas valdyti karalystę. Maršalas buvo paskirtas Henriko III regentu, kad priimtų sprendimus Henriko vardu, kol šis sulauks pilnametystės.
Vilhelmas ir Henrikas III
Maršalas tuo metu jau buvo gana senas, tačiau kaip regentas tvarkė Henriko III reikalus ir net dalyvavo kovoje Linkolno mūšyje. Jam buvo maždaug 70 metų. 1219 m. gegužės 14 d. Maršalas mirė Kavershame.
Viljamo Maršalo mirtis
Žinodamas, kad miršta, jis apsivilko tamplierių drabužius, o po mirties buvo palaidotas Londono šventyklos bažnyčioje. Viljamo Maršalo atvaizdą vis dar galima pamatyti Londono Šventyklos bažnyčioje, šalia jo - jo sūnus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Viljamas Maršalas?
A: Viljamas Maršalas buvo riteris, tarnavęs penkiems karaliams ir tapęs Pembroko grafu.
K: Kuo garsėjo Viljamas Maršalas?
A: Viljamas Maršalas garsėjo koviniais įgūdžiais, ištikimybe karaliams ir diplomatiniais sugebėjimais.
K: Ar Viljamas Maršalas buvo turtingas žmogus?
A: Taip, Viljamas Maršalas tapo vienu turtingiausių šalies žmonių.
K: Kas po Viljamo Maršalo mirties užsakė jo gyvenimo biografiją?
A: Viljamas Maršalas II, jo vyriausias sūnus, užsakė tėvo gyvenimo biografiją.
K: Ar Viljamo Maršalo biografija yra visiškai tiksli?
A: Nors biografai dažnai pagražina savo temas, daugelis biografijoje aprašytų Viljamo gyvenimo įvykių yra aiškiai užfiksuoti istoriniuose šaltiniuose.
K: Ar Viljamas Maršalas buvo Anglijos regentas?
A: Taip, Viljamas Maršalas buvo Anglijos regentas Edvardo III vaikystės metais.
K: Kiek svarbus buvo Viljamas Maršalas savo laiku?
A: Viljamas Maršalas galėjo būti vienas svarbiausių monarchijos asmenų šalia pačios karališkosios šeimos.
