Bafino įlanka (Baffin Bay) — apibrėžimas, geografinė padėtis ir istorija
Bafino įlanka (inuktitu: Saknirutiak Imanga,) yra kraštinė Šiaurės Atlanto vandenyno jūra, kuri ribojasi tarp Bafino salos ir Grenlandijos pietvakarinės pakrantės. Ji su Atlanto vandenynu susijungia per Deiviso sąsiaurį ir Labradoro jūrą, o šiaurėje siauresnis Nareso sąsiauris jungia ją su Arkties vandenynu.
Greiti faktai
- Plotas: apie 680–690 tūkst. km² (įvertinimai skiriasi priklausomai nuo ribų).
- Gylis: daugelyje vietų keliasdešimt metrų iki kelių šimtų metrų; didžiausi gyliai – apie kelis tūkstančius metrų.
- Ledai: didžiąją metų dalį užšalusi arba iš dalies uždengta plūduriuojančiu ledu ir ledkalniais.
Geografinė padėtis ir hidrografija
Bafino įlanka užima vietą tarp Arkties ir Atlanto srovių sankirtos. Įlankos dugnas ir krantai susidaro iš giluminių baseinų, šelfų ir sudėtingų fiordų sistemų, ypač Grenlandijos pusėje. Vandenų cirkuliaciją formuoja sąsajų su Atlantiku ir Arktimi srautai, taip pat oro sąlygos ir sezoniškai kintantis jūros ledas. Vasarą, kai ledai dalinai ištirpsta, dalis įlankos atsidaro laivybai, tačiau išlikę plūduriuojantys ledai ir ledkalniai kelia pavojų.
Klimatas ir ledynai
Regionas pasižymi atšiauriu arktiniu klimatu: ilgos, šaltos žiemos ir trumpa vėsi vasara. Bafino įlankoje dažnai susidaro polynijos – ištisinės atviros vandens zonos, kurios atsiranda dėl srovių ir vėjo poveikio; vienas žinomiausių pavyzdžių yra Šiaurės vandenų polynija, svarbi biologinei įvairovei. Dėl šiltesnių sąlygų pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo vasarinio jūros ledo aprėptis, o ledkalnių atšalimas ir tirpimas keičia kraštovaizdį bei jūrų srovių dinamiką.
Gyvenimas ir istorija
Žmonių buvimas Bafino įlankos apylinkėse siekia ilgus tūkstantmečius. Apie 500 m. pr. m. e. regione gyveno pirmtakai, vėliau – dorsetų kultūra, po jos atėję thule (tule) žmonės, o galiausiai – šiuolaikiniai inuitai. Inuitų bendruomenės gyveno ir prisitaikė prie griežtų arktinių sąlygų, naudodamos klestėjusias žvejybos, medžioklės ir keliavimo tradicijas.
Europiečiai šias vietas pradėjo tyrinėti XVI a.; 1585 m. ekspedicijos pasiekė įlanką, o 1616 m. Viljamas Bafinas ją išsamiau aprašė ir kartografavo, todėl įlanka bei Bafino sala pavadintos jo vardu. Tradiciniai inuitsių kaimai išsidėstę tiek Bafino saloje (pvz., Iqaluit, Clyde River, Arctic Bay, Pond Inlet), tiek Grenlandijos vakarinėje pakrantėje (pvz., Ilulissat, Upernavik, Qaanaaq). Šiuolaikinės bendruomenės derina tradicines veiklas su šiuolaikinėmis ekonominėmis veiklomis.
Ekonomika ir susisiekimas
Ekonominė veikla regione apima:
- Komercinę žvejybą (pvz., grenlandinį plekšnę), mažesni masto jūrinį gėrybių surinkimą;
- Turizmą – kruizai, ekspedicijos ir gamtos stebėjimas vasarą;
- Mokslinius tyrimus – klimato, jūros ekosistemų ir ledynų stebėjimai;
- Ribotas jūrų transportas ir sezoninė laivyba per Deiviso sąsiaurį, tačiau ledo sąlygų nepastovumas riboja pastovų komercinį žemyninį susisiekimą.
Taip pat nagrinėjamos galimybės išgauti gamtines dujas ir mineralus, tačiau tai kelia aplinkosaugos ir vietos gyventojų interesų konfliktų dėl ekosistemos pažeidimo rizikos.
Gyvūnijai svarbios zonos
Bafino įlanka yra svarbi daugybei arktinių rūšių: belugos, narvalai, įvairių ruonių rūšys, poliariniai lokiai, o taip pat gausios paukščių kolonijos. Atviros vandens polynijos yra gyvybiškai svarbios maistui ir veisimuisi – ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį.
Aplinkosauga ir klimato kaita
Regionas yra ypač jautrus klimato kaitai. Šiltėjant orui ir mažėjant jūros ledui, keičiasi buveinė, migracijos keliai ir prieinamumas prie tradicinių žvejybos plotų. Tai turi tiesioginį poveikį inuitsių gyvenimo būdui. Padidėjęs laivybos aktyvumas bei galimos naftos ir kasybos veiklos kelia papildomus pavojus, todėl vyksta tarptautiniai bei vietiniai diskursai dėl apsaugos ir tvaraus išteklių naudojimo.
Geologija ir seismika
Bafino įlanka yra geologiškai aktyvi zona su sudėtinga istorija, susijusia su ledynų formavimu ir tektonika. 1933 m. Bafino įlankoje įvyko 7,3 balo žemės drebėjimas. Tai – didžiausias žinomas žemės drebėjimas į šiaurę nuo poliarinio rato. Tokie stichiniai reiškiniai, nors ir reti, rodo, kad regione gali pasireikšti reikšmingi geofiziniai procesai, įskaitant tiek tektoninius, tiek postglacialinius judesius.
Saugumas ir navigacijos iššūkiai
Navigacija Bafino įlankoje yra sudėtinga ir pavojinga: plūduriuojantys ledai, ledkalniai, netikėti srautai ir trumpa leistina laivybos sezonų trukmė reikalauja specialios įrangos ir vietinių žinių. Dėl šių priežasčių komercinė laivyba dažnai yra ribota, o gelbėjimo bei stebėsenos infrastruktūra – esminė.
Išvados
Bafino įlanka – tai unikalus arktinis regionas, turintis didelę ekologinę, kultūrinę ir mokslinę vertę. Jame susikerta senos tradicijos ir modernūs iššūkiai: klimato kaita, saugos klausimai, išteklių valdymas bei vietinių gyventojų teisės. Ateityje įlanka greičiausiai taps dar svarbesnė globalaus klimato kaitos ir Arkties geopolitikos kontekste.


Ledkalnis prie Bafino įlankos
Laukinė gamta
Šiaurės vandenyje orą gauna ledo dumbliai ir zooplanktonas. Čia gyvena daug gyvūnų. Iš maždaug 20 000 Bafino įlankoje gyvenančių beluga banginių apie 15 000 gyvena aplink Šiaurės vandenis. Kiti regiono gyvūnai - morsai, narvalai, karpuotieji ruoniai, barzdotieji ruoniai, žiediniai ruoniai ir baltosios meškos.
Įlankos pakrantėse auga apie 400 augalų ir medžių rūšių, įskaitant beržus, gluosnius, alksnius, sūriam dirvožemiui prisitaikiusius augalus, taip pat lajų žolę, samanas ir kerpes. Jais maitinasi karibu ir graužikai, pavyzdžiui, lemingai. Tarp nuolatinių žuvų rūšių yra poliarinių menkių, arktinių plekšnių (Pleuronectidae, Liopsetta), keturkojų skiauterėtojų ir cyplių. Įlankos paukščiai - mažoji auksinukė, snieguolė, gluosninė vištvanagė, uolinė vištvanagė, žvirblinė pelėda, arktinė raudonuodegė ir giltinė. Dauguma jų žiemą migruoja į pietus.


Migla virš Bafino įlankos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bafino įlanka?
A: Bafino įlanka yra kraštinė Šiaurės Atlanto vandenyno jūra, esanti tarp Bafino salos ir Grenlandijos pietvakarinės pakrantės.
K: Kaip Bafino įlanka jungiasi su Atlanto vandenynu?
A: Bafino įlanka su Atlanto vandenynu jungiasi Deiviso sąsiauriu ir Labradoro jūra.
K: Kas jungia Bafino įlanką su Arkties vandenynu?
A: Bafino įlanką su Arkties vandenynu jungia siauresnis sąsiauris, vadinamas Nareso sąsiauriu.
K: Kas buvo pirmieji žmonės, gyvenę Bafino įlankos teritorijoje?
A: Pirmieji Bafino įlankos teritorijoje apie 500 m. pr. m. e. apsigyveno dorsetai, po jų - tule ir inuitai.
K: Kada europiečiai pirmą kartą pasiekė Bafino įlanką?
A: Europiečiai Bafino įlanką pasiekė 1585 m.
K: Kieno vardu pavadinta Bafino įlanka?
A: Bafino įlanka ir Bafino sala pavadintos Viljamo Bafino (William Baffin), kuris 1616 m. išsamiai aprašė įlanką, vardu.
K: Kodėl didžiąją metų dalį Bafino įlankoje sunku keliauti?
A: Didžiąją metų dalį Bafino įlankoje sunku keliauti, nes ją dengia ledas ir atvirose vietose yra daug plūduriuojančio ledo bei ledkalnių.