Ross 154 (V1216 Sgr) — raudonoji nykštukė ir žybsnių žvaigždė

Ross 154 (V1216 Sgr) — arti esanti raudonoji nykštukė Šaulio žvaigždyne: intensyvūs žybsniai, stiprūs rentgeno protrūkiai ir jaunatviška, dinamiška žvaigždės prigimtis.

Ross 154 (dar vadinama V1216 Sgr) – žvaigždė pietiniame Šaulio zodiako žvaigždyne. Jos regimoji žvaigždė yra 10,44 magnitudės, todėl ji yra per silpna, kad būtų matoma plika akimi, tačiau lengvai aptinkama mažo arba vidutinio dydžio teleskopu. Atstumas iki šios žvaigždės gali būti apskaičiuotas pagal paralakso matavimus: ji yra už 9,69 šviesmečių (2,97 parsekų) nuo Žemės. Tai artimiausia žvaigždė pietiniame Šaulio žvaigždyne ir viena iš artimiausių Saulei.

Pagrindiniai duomenys

• Spektro klasė: dažnai nurodoma kaip M tipo žvaigždė (aktyvus raudonasis nykštukas, kartais pažymima kaip M3–M4Ve).
• V magnitude: 10,44 (regimoji žvaigždė yra).
• Atstumas: 9,69 šviesmečių = 2,97 parsekų (pagal paralakso matavimus).
• Masė: apie 0,17 M☉ (≈ 17 % Saulės masės).
• Spindulys: apie 0,24 R☉ (≈ 24 % Saulės spindulio).
• Šviesumas: ~0,38 % Saulės šviesio (maždaug 0,0038 L☉).

Istorija ir žybsniai

Pirmą kartą šią žvaigždę 1925 m. į katalogą įtraukė amerikiečių astronomas Frankas Elmoras Rossas. Buvo nustatyta, kad Ross 154 yra UV Ceti tipo žybsnių žvaigždė, t. y. aktyvus raudonasis nykštukas, linkęs periodiškai išsiveržti stipriais žybsniais. Vidutinis laikas tarp didesnių žybsnių stebimai siekia maždaug dvi dienas, tačiau intensyvumas ir dažnis gali stipriai svyruoti. Pirmasis užfiksuotas reikšmingas žybsnis buvo pastebėtas 1951 m. iš Australijos, kai žvaigždė trumpam padidėjo apie 0,4 magnitudės; dažniausiai stebimi žybsniai padidina šviesumą 3–4 magnitudėmis.

Rentgeno spinduliai ir aukštos energijos aktyvumas

Ross 154 yra ryškus rentgeno spindulių šaltinis — ją stebėjo kelios rentgeno observatorijos. Ramybės būsenoje rentgeno spindulių šviesis yra apie 9 × 1027 ergs s-1. Šios žvaigždės rentgeno spindulių žybsnius stebėjo "Chandra" observatorija, o vienas ypač stiprus užfiksuotas žybsnis išskyrė 2,3 × 1033 erg. Tokie įvykiai rodo intensyvią magnetinę aktyvumą ir gali lydėti spartesnį žvaigždės sukimąsi bei stiprias koronines ežerų išlydžio reakcijas.

Fizinės savybės ir reikšmė

Tai tipinis raudonoji nykštukė, gaminanti energiją branduoliniam vandenilio sintezės procesui vykstant jos branduolyje. Apskaičiuota, kad jos masė sudaro apie 17 % Saulės masės ir 24 % Saulės spindulio, tačiau ji spinduliuoja tik apie 0,38 % Saulės šviesio. Ross 154 greičiausiai yra palyginti jauna žvaigždė — jos amžius tikriausiai neviršija milijardo metų, todėl ji išlaiko stiprų magnetinį aktyvumą ir dažnai rodo žybsnius. Elementų, sunkesnių už helį, joje yra maždaug perpus mažiau nei Saulėje, t. y. metaliumas (metallicity) yra mažesnis nei Saulinis.

Stebėjimai ir dabartinis supratimas

• Dėl savo artumo Ross 154 yra svarbi objektas tiriant raudonųjų nykštukių magnetinę aktyvumą, žybsnius ir jų poveikį aplinkinei aplinkai.
• Ji yra pastebima tiek optiniuose, tiek rentgeno diapazonuose; stiprūs žybsniai suteikia galimybę tirti energijos atbrėžimo mechanizmus žvaigždžių atmosferose.
• Iki šiol nėra patikimų pranešimų apie aptiktas planetas aplink Ross 154 — planetų paieškos tęsiamos naudojant įvairius metodus.

Ross 154 yra pavyzdys aktyvios, arti mūsų esančios raudonosios nykštukės: nors ji per silpna plika akimi, jos žybsniai ir rentgeno plėšimai daro ją įdomiu bei reikšmingu objektu tiek profesionalams, tiek mėgėjams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi tekste aptariama žvaigždė?

K: Kiek ryški Ross 154 žvaigždė?

K: Kaip toli nuo Žemės yra Ross 154?

K: Kada Ross 154 pirmą kartą buvo įtrauktas į katalogą?

K: Kokio tipo žvaigždė yra Ross 154?

Klausimas: Kokios masės ir šviesumo yra ši žvaigždė, palyginti su mūsų Saule?

K: Kokios savybės pastebėtos šioje žvaigždėje?

Paieška pagal raidę