Pulau Run yra Indonezijos sala, priklausanti mažajai Banda salų grupei. Tai viena mažiausių Banda salų — jos ilgis siekia apie 3 km, o plotis yra mažesnis nei 1 km. Sala yra žinoma dėl savo istorinio ryšio su muskatiniais prieskoniais ir dėl to tapo Europos kolonijinių galių susidūrimo vieta.
Muskatų ir muskatinių riešutų reikšmė
Anksčiau šiai salai didžiausią reikšmę suteikė muskatų ir muskatinių riešutų prekyba. Abu prieskoniai — muskatinis riešutas (sėkla) ir muskatinė žievė arba arilas (maca) — yra iš to paties medžio (muskatmedžio). Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose šie prieskoniai buvo itin vertinami dėl skonio, konservavimo savybių ir gydomųjų panaudojimo galimybių, todėl jų kaina rinkoje buvo labai aukšta.
Ankstyvieji kontaktai su Europos jūrininkais
Dėl didelio muskatų atlyginimo pradžioje XVII a. britų Rytų Indijos kompanijos jūrininkai organizavo ekspedicijas į Bandos salas. Antrosios kompanijos ekspedicijos jūreiviai — Džeimsas Lankasteris, Džonas Deivisas ir Džonas Midltonas —, apsistoję Bantame Javoje, pirmą kartą Run salą pasiekė 1603 m. Ten jie užmezgė prekybinius ryšius su vietos gyventojais ir pradėjo bandyti dalyvauti prieskonių prekyboje.
Konfliktai ir kolonijinė kova dėl monopolio
Dėl didžiulio muskatų pelningumo Runo sala tapo konfliktų objektu — vyko keli kariniai susidūrimai tarp Anglijos ir Olandijos. Pirmasis anglų-olandų karas (1652–1654 m.) buvo baigtas Vestminsterio sutartimi, pagal kurią Runui turėjo būti skiriama palankesnė teisė grįžti į anglų kontrolę. Tačiau praktikoje grąžinimo bandymai ir derybos ne visada pavyko: 1660 m. pirmasis bandymas atgauti salą sukliudytas formalių olandų priemonių, o 1665 m. bandymai baigėsi tuo, kad anglų prekybininkai buvo išvaryti, o olandai sunaikino dalį muskatmedžių, siekdami išlaikyti savo monopolį.
Po antrojo karo 1665–1667 m. ir 1665–1667 m. derybų Anglija ir Nyderlandų provincijos pasiekė susitarimą Bredos sutartyje: daugelis teritorinių pakeitimų buvo įtvirtinti pagal tuometinį status quo. Anglija pasiliko kai kuriomis savo naujomis kolonijomis, pavyzdžiui, Manhatano sala (iš Naujojo Amsterdamo pavadinimo ji buvo pervadinta į Niujorką), tačiau Runas oficialiai buvo perduotas olandams ir liko jų kontrolėje.
Monopolio pabaiga ir pasekmės
Olandų muskatų monopolis galutinai susvyravo XIX a. pradžioje. 1810 m. britai, vadovaujami kapitono Cole’o, užėmė pagrindinę Bandos salą; vėliau muskatmedžiai buvo pervežami ir sodinti kitose Britų imperijos vietose, pavyzdžiui, į Ceiloną (dabartinę Šri Lanką), Singapūrą ir kitas jų kolonijas. Šis augalų pernešimas leido prieskonį auginti plačiau ir taip panaikino olandų griežtą monopolį prieskonių prekyboje, sulaužant jų veiklos išskirtinumą. Nepaisant to, Run saloje muskatmedžiai išliko ir auginami iki šių dienų.
Šiandien
Šiandien Pulau Run yra nedidelė, gana nuošali sala, kurią mažai apgyvendina vietos gyventojai. Salą traukia istorija — ji yra konkrečios Europos kolonijinės konkurencijos ir pasaulinės prieskonių prekybos simbolis. Lankytojai atvykę į Bandos salas dažnai domisi praeities įvykiais, muskatmedžių plantacijomis ir regiono biologine įvairove.
Pulau Run išlieka svarbi kaip istorinis pavyzdys, kaip vienas augalas galėjo formuoti tarptautinę politiką, karinę jėgą ir ekonomiką tolimame salyne.
