"Snieguolė" yra pasaka. Pasaulyje žinomos įvairios jos versijos. Ankstyvųjų spausdintų versijų yra Giambattista Basile knygoje "Pentamerone" (1634 m.) ir J. K. Musäus knygoje "Vokiečių liaudies pasakos" (1782 m.). Broliai Grimai 1812 m. savo "Vaikų ir buities pasakose" užrašė versiją, pavadintą "Mažoji Snieguolė" (vok. Schneewittchen). Grimmų istorija šiandien yra bene geriausiai žinoma "Snieguolės" versija. "Snieguolė" buvo daug kartų adaptuota spektakliams, filmams ir televizijos programoms. Voltas Disnėjus 1937 m. Grimų versiją pritaikė animaciniam filmui "Snieguolė ir septyni nykštukai".

Kilmė ir folkloriniai šaltiniai

Pasaka priklauso tarptautinei pasakų tipų klasifikacijai ATU 709. Tai reiškia, kad jos pagrindiniai motyvai — pavydinti pamotė, panaši išvaizda, magiškas veidrodis, mirtinis daiktas (obuolys, šukos, raištis) ir moters atgaivinimas — randami įvairiuose Europos ir kitų regionų variantuose. Ankstesnių spaudinių tyrinėtojai pastebi panašumų su kai kuriomis XVII–XVIII a. pasakų kolekcijomis; pavyzdžiui, Giambattista Basile ir J. K. Musäus kūriniuose matyti tam tikrų elementų, kurie galėjo įtakoti vėlesnes versijas.

Grimmų versija — pagrindiniai siužetiniai taškai

Broliai Grimai savo 1812 m. rinkinyje pateikė versiją, kuri daug kam tapo „kanonine“. Joje paprastai išskiriami šie etapai:

  • Karalaitė pageidauja vaiko baltos odos, lūpų raudonumo ir juodų plaukų; gimsta Snieguolė.
  • Pamotė (karalienė) pavydi Snieguolės grožio ir klausia veidrodžio, kas gražiausia.
  • Pamotė užsinori Snieguolės mirties; pirmasis bandymas atlieka stumdydama Snieguolę (ar paskirdama medžiotoją), vėliau siunčia sukna, šuką ar obuolį — obuolys tampa lemtingu.
  • Snieguolė yra išgelbėta nykštukų (ar jų atitikmenų), kurie leidžia jai gyventi savo namuose.
  • Po kelių atakų (pynė, užkimšta nosis ar vaisius) ji patenka į mirtiną sąstingį; nykštukai ją įdeda į stiklinį karstą.
  • Princas praeina pro karstą ir ją išlaisvina — pasakoje tai kartais vyksta nusvilus obuoliui iš gerklės arba princo palietus; jie susituokia.
  • Pamotė sulaukia bausmės (Grimmų versijoje — priverčiama šokti mirštančiomis geležinėmis batais).

Grimmų redakcijoje pasakoje yra ir grubių, kartais šiurkščių elementų, kurie vėlesnėse adaptacijose dažnai buvo suminkštinti arba pakeisti.

Disnėjaus 1937 m. adaptacija ir skirtumai

Voltas Disnėjus 1937 m. sukūrė pirmą ilgametražį pilnai animuotą filmą JAV — "Snieguolė ir septyni nykštukai". Ši adaptacija dar labiau standardizavo daugumą tradicinių elementų, bet kartu padarė ir reikšmingų pakeitimų:

  • Disnėjus suteikė nykštukams vardus, charakterius ir muzikinę funkciją — taip jie tapo individualizuotais personažais ir filmo komiškumo šaltiniu.
  • Buvo sušvelninti grafiški ar siaubingi epizodai: pamotės bausmė pakeista — filme ji krenta nuo uolos; Grimme ji buvo prileista šokti mirtinai karštuose batai.
  • Disnėjus stipriai pabrėžė romantinį naratyvą: princas Snieguolę pažadina meile (filme — „pabučiavimu“), nors tradiciniame tekste Snieguolės atgaivinimas vyksta mechaniniu būdu arba dėl iškritusio obuolio.
  • Filme daug dėmesio skiriama muzikoje, vaizduose ir moraliniame, vaikams pritaikytame pasakojime — tai padėjo filmui tapti populiariu šeimoms.

Kiti variantai ir interpretacijos

Verta paminėti, kad „Snieguolė“ turi daugybę tautinių variantų: skiriasi smulkios detalės, antro plano veikėjų pobūdis, atgaivinimo būdas. Kai kuriose versijose pasitelkiami kiti nuodingi daiktai (šukos ar raiščiai), vietoj princų — pirkliai ar medžiotojai, o bausmės ir moralės pamokymai adaptuojami pagal vietinę kultūrą. Literatūroje ir mene pasaka interpretuojama įvairiai — psichologiniu (motinos ir dukters santykiai), feministiniu (pavydas ir grožio samprata), simboliniu ar politiniu aspektu.

Reikšmė ir paveldas

"Snieguolė" yra viena žinomiausių ir dažniausiai adaptuojamų pasakų pasaulyje. Ji atspindi universalias temas — pavydą, grožį, vaikystės pažeidžiamumą ir išgelbėjimo viltį — todėl lengvai perleidžiama per laiką ir kultūras. Disney versija padėjo istorijai įsitvirtinti populiariojoje kultūroje, o mokslininkai ir folkloro tyrinėtojai toliau nagrinėja senesnius šaltinius ir regioninius variantus, siekdami suprasti pasakos evoliuciją ir prasmę.