Graviola (soursop) – kas tai yra, kilmė, savybės ir panaudojimas
Graviola (soursop) – sužinokite apie kilmę, išvaizdą, skonį, maistingumą, gydomąsias savybes, kulinarinį panaudojimą ir saugumo rekomendacijas vartojant.
Soursopas (dažniau vadinamas graviola, lot. Annona muricata), kartais sutrumpintai vadinamas ir zuurzaku, yra tropinis vaisius, augantis ant medžio. Medis kilęs iš šiltųjų Amerikos kraštų ir iš pradžių buvo aptinkamas daugiausia Karibų jūros salose, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos dalyse. Dabar graviola auginama ir kitose šiltose bei drėgnose vietose, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno salose, Floridoje ir Pietryčių Azijoje.
Aprašymas
Vaisius yra nemažas, dažnai kriaušės ar širdies formos, su stambesne dygliuota žalia, nevalgomąja odele. Vaisiaus vidus yra minkštas, baltos ar kreminės spalvos, sultingas ir turi saldžiarūgštį skonį. Viduje yra daug tamsių (juodų arba rudų) kietų sėklų, kurios nevalgomos ir kartais yra laikomos toksiškomis. Vaisiai valgomi žali arba naudojami sulčių, kokteilių, saldainių ir ledų gamybai.
Maistinė vertė
Graviolos minkštime yra natūralių angliavandenių (cukrų), skaidulų, vitamino C bei kai kurių B grupės vitaminų, taip pat kalio ir kitų mikroelementų. Dėl cukrų kiekio ir koncentruotos energijos verta valgyti saikingai, ypač sergantiems diabetu ar kontroliuojantiems svorį. Vaisiuose taip pat yra įvairių fitocheminių junginių, kurių poveikis sveikatai tyrinėjamas. Dėl vitaminų gausos jie gali papildyti mitybą, tačiau negali pakeisti subalansuotos dietos.
Panaudojimas kulinarijoje
- Vaisius dažniausiai valgomos šviežios: nulupus odelę, minkštimas išsukamas ir sėklos išimamos.
- Iš minkštimo gaminamos sultys, kokteiliai, ledai, sorbetai, uogienės ir saldainiai.
- Graviolos minkštimas dera su pienu arba augaliniais pienais, jogurtu, citrina ir kitais tropiniais vaisiais (pvz., mango, ananasais).
- Ruošiant desertus, patartina sėklas išimti, nes jos yra kietos ir kartais toksiškos.
Tradiciškai vartojimas ir mokslas
Kai kurie žmonės vartoja graviolos vaisius, sultis arba lapus tradicinėje medicinoje įvairioms ligoms gydyti. Tačiau mokslininkai ir klinikiniai tyrimai šiuo metu neteikia patikimų įrodymų, kad graviola būtų saugus ar veiksmingas gydant sunkias ligas, pavyzdžiui, vėžį. Be to, tam tikri gravioloje randami junginiai (annonacinoidai) buvo susieti su neurologiniais poveikiais: kai kuriose regionuose, kur vaisius ir jo produktai vartojami gausiai, buvo aptiktas padidėjęs specifinių parkinsonizmo atvejų skaičius. Dėl to reikėtų vadovautis atsargumu ir neperdozuoti produktų iš šio augalo.
Auginimas ir priežiūra
- Graviola geriausiai auga tropiniu ir subtropiniu klimatu, nereaguoja į šalnas (frost-sensitive) ir mėgsta aukštą drėgmę bei šiltą temperatūrą (~25–30 °C).
- Mėgsta derlingą, gerai išdirbtą, pralaidų dirvą su gera drenažo sistema.
- Auginama sėklomis arba sodinukais; kai kurios veislės dauginamos skiepijimu, kad greičiau pradėtų duoti vaisių ir išsaugotų pageidaujamas savybes.
- Dažnai pasitaiko kenkėjų (pvz., vaisių musės) ir grybinės ligos (pvz., antraknozė); reikalinga tinkama sanitarija ir kartais augalų apsauga.
- Vaisiai skinami, kai pradeda švelnėti ir lengvai kliūti nuo kotelio; prinokę jie greitai suminkštėja ir geriau laikyti šaldytuve arba perdirbti.
Laikymas ir paruošimas
- Prinokęs vaisius laikomas šaldytuve trumpą laiką (kelias dienas). Ilgesniam laikymui galima užšaldyti sulčių ar pertrintą minkštimą.
- Paruošimas: vaisius nulupamas, minkštimas atskiriamas nuo sėklų, sėklos išimamos. Daugelyje receptų rekomenduojama sėklas pašalinti prieš maišant ar plakant.
Sauga ir atsargumo priemonės
Svarbu žinoti:
- Sėklos ir kai kurie graviolos dalys gali būti toksiškos; jų negalima kramtyti ar vartoti dideliais kiekiais.
- Dėl potentinių neurologinių rizikų (susijusių su annonacinoidais) nerekomenduojama ilgai vartoti didelių kiekių graviolos produktų, ypač neapdorotų ekstraktų ar papildų.
- Jei vartojate vaistus arba esate nėščia, žindote ar turite neurologinių sutrikimų, pasitarkite su gydytoju prieš įtraukiant šį produktą į savo racioną ar pradedant vartoti papildus.
- Vaikams ir naminiams gyvūnams valgyti sėklas ar didesnį kiekį vaisiaus taip pat nerekomenduojama.
Santrauka
Graviola (soursop) yra maistingas ir skanus tropinis vaisius, plačiai naudojamas kulinarijoje – nuo šviežių vaisių iki sulčių, saldainių ir ledų. Tuo pačiu jis reikalauja atsargumo dėl sėklose ir tam tikruose ekstraktuose aptinkamų junginių, kurių vartojimas dideliais kiekiais gali turėti neigiamų pasekmių. Valgykite šį vaisių saikingai, tinkamai jį paruoškite ir, kilus abejonių dėl sveikatos, pasitarkite su specialistu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra rūgštynės?
Atsakymas: Soursopas yra vaisius, gaunamas iš medžio Annona muricata.
K: Iš kur kilęs rūgštynių vaisius?
A: Soursopas yra kilęs iš šiltųjų Amerikos kraštų, ypač iš Karibų jūros salų, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos dalių.
K: Kur dar dabar auginami rūgštynės?
A: Dabar rūgštynės auginamos kitose šiltose ir drėgnose vietose, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno salose, Floridoje ir Pietryčių Azijoje.
K: Kaip atrodo rūgštynės?
A: Soursopas yra didelis vaisius su dygliuotai žalia odele, kuris nevalgomas. Vaisiaus vidus yra baltas.
K: Koks soursopų skonis?
A: Soursopuose yra saldaus, bet aštraus skonio sulčių.
K: Ar galima valgyti rūgštynių sėklas?
A: Ne, juodos arba rudos sėklos, esančios rūgštynių viduje, nevalgomos.
K: Ar saugu valgyti rūgštynes?
A: Nors vaisiuose yra cukraus ir daug vitaminų, jų daug valgyti nederėtų, nes mokslininkai mano, kad kai kurie žmonės nuo rūgštynių gali susirgti.
Ieškoti