SS Andrea Doria buvo Italijos okeaninis laineris, priklausęs laivų linijai "Italian Line". Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo reklamuojamas kaip vienas didžiausių, technologiškai pažangiausių ir prabangiausių Italijos laivų. Laive buvo vietų 1 221 keleiviui ir 563 įgulos nariams, o jame derinosi modernus dizainas ir prabangūs salonai, skirti transatlantinėms kelionėms.
Statyba ir techninės savybės
Laivą pastatė laivų statykla "Ansaldo" Genujoje, Italijoje. Jis buvo nuleistas į vandenį 1951 m. birželio 16 d., o pirmasis reisas įvyko 1953 m. sausio 14 d. Andrea Doria buvo projektuotas kaip patikimas ir patogus keleivinis laivas — su erdviais salonais, valgomaisiais, poilsio zonomis ir modernia įranga. Buvo įdiegti saugos elementai, tokie kaip vandeniui atsparios pertvaros ir radijo bei radaro įranga, kuri turėjo padėti navigacijai atviroje jūroje.
1956 m. susidūrimas su MS Stockholm
1956 m. liepos 25 d., plaukiant Atlanto vandenyne netoli Nantucket (šalia Atlanto vandenyno pakrantės), Andrea Doria susidūrė su švedų krovininiu ir keleiviniu laivu MS Stockholm. Susidūrimo aplinkybės buvo susijusios su tankia rūka, radarų ir stebėjimo klaidomis bei neatitinkamais manevrais abiejų laivų komandoms. Stockholm savo priekinio korpuso (bulbo) dalimi smogė Andrea Doria dešiniajai bortai užpakalinėje dalyje, sukeldamas didelę angą korpuse ir greitą potvynį mechaninės valdymo zonos link.
Gelbėjimo operacija ir nuostoliai
Po susidūrimo Andrea Doria greitai prarado stabilumą ir išsišoko ant dešinio borto (sukūrė didelį listą), todėl daugelis gelbėjimo valtelių negalėjo būti nuleisti iš užverstų bortų. Nepaisant to, į įvyki vietą suskubusios netoliese plaukiojusios laivų kompanijos ir JAV pakrančių apsauga organizavo intensyvią gelbėjimo operaciją. Daug keleivių ir įgulos narių perkelti į gelbėtojus, tarp jų svarbų vaidmenį atliko kiti transatlantiniai laivai, atsiliepę į pagalbos šauksmą.
Iš laivo, kuriame tuo metu buvo 1 134 keleiviai ir 572 įgulos nariai, išgelbėta didžioji dalis žmonių. Andrea Doria nuskendo per maždaug 11 valandų po susidūrimo; bendrai žuvo keliasdešimt žmonių, o likę buvo išgelbėti. Įvykis sukėlė didelį atgarsį visuomenėje dėl laivų saugos ir navigacijos praktikų.
Paveldas, tyrinėjimai ir laivo liekanos
Andrea Doria yra minimas kaip paskutinis didelis tradicinis okeaninis laineris, kuris prarastas prieš masinį oro kelionių išplitimą. Laivo nuolaužos guli Atlanto dugne netoli Nantucket, kruopščiai ištirusiose gilumose ir tapusios vienu žinomiausių pasaulio laivų žūties objektų. Vieta traukia povandeninius tyrinėtojus ir nardytojus, tačiau nardymai prie Andrea Doria liekanų yra pavojingi — per dešimtmečius prie jos žuvusių nardytojų istorijos tapo įspėjimu apie giliavandenio nardymo rizikas.
Po avarijos buvo peržiūrėtos tam tikros navigacijos procedūros, tobulinta radarų naudojimo praktika ir stiprinamos saugos instrukcijos, siekiant sumažinti panašių incidentų riziką ateityje. Andrea Doria istorija ir šiandien dažnai minima kaip priminimas apie jūros transporto pavojus ir gelbėjimo operacijų svarbą.
