SS Andrea Doria

Ankstyvoji istorija

"Andrea Doria" buvo pastatytas "Ansaldo" laivų statykloje, kuri buvo Genujos (Italija) laivų statybos bendrovė. Statybos metu ji buvo:

• 697 pėdų (212 m) ilgio
• 90 pėdų (27 m) pločio
• svėrė 29 100 bruto tonų.
• galėjo vežti 1 221 keleivį.
• galėjo talpinti 563 įgulos narius.

Jis buvo sukurtas patogiai. Jo dizaineris buvo italų architektas Minoletti. Taip pat buvo dar vienas laivas "Cristoforo Colombo", kuris atrodė lygiai taip pat kaip "Andrea Doria".

"Andrea Doria" buvo transatlantinis okeaninis laineris, t. y. laivas, plaukiojantis per Atlanto vandenyną. Laivas turėjo tris baseinus ir buvo pirmasis laivas, kuriame jų buvo tiek daug. Laivui papuošti buvo išleista daugiau kaip 1 mln. dolerių.

Laivas taip pat buvo pastatytas siekiant užtikrinti saugumą. Jame buvo 11 vandeniui nepralaidžių skyrių. Tai specialios pertvaros laive, skirtos vandeniui sulaikyti vienoje vietoje. Jei du iš jų būtų užpildyti, laivas nenuskęstų. Andrea Doria taip pat turėjo labai pažangų radarą. Radaras galėjo įspėti "Andrea Doria" kapitoną, jei laivo kelyje kas nors atsirastų. Tačiau viena didelė problema buvo ta, kad laivas dažnai per daug pakrypdavo į vieną pusę.

"Andrea Doria" turėjo dvi eiles gelbėjimosi valčių - mažų valčių, kuriomis galima evakuoti keleivius, jei laivas nuskęsta. Tačiau jei laivas per daug pasvirtų, pusės gelbėjimosi valčių nebūtų galima panaudoti. Andrea Doria pirmoji kelionė (pirmasis reisas) įvyko 1953 m. sausio 14 d.

Prieš susidūrimą

Laivas "Andrea Doria" nuskendo naktį iš 1956 m. liepos 25 d. į 1956 m. liepos 26 d. Kai jis nuskendo, jame buvo 1134 keleiviai ir 572 įgulos nariai, o jo kapitonas buvo Piero Calamai. Ji plaukė Atlanto vandenyne. Jo maršrutas buvo iš Genujos, Italijoje, į Niujorką, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Andrea Doria pateko į labai tirštą rūką, kai praplaukė pro Nantaketą, nedidelę salą netoli Masačusetso valstijos. Netrukus į rūką įplaukė kitas laivas. Tai buvo SS Stockholm. SS Stockholm buvo dar vienas keleivinis laivas. Dėl rūko abu laivai negalėjo matyti vienas kito. Pagaliau pastebėję vienas kitą, jie bandė pasukti tolyn. Andrea Doria pasuko į kairę, kad aplenktų Stokholmą. Tačiau "Stockholm" pasuko į dešinę, norėdamas aplenkti "Andrea Doria". Dėl rūko jie nematė, ką vienas kitas bando daryti. 1956 m. liepos 25 d. 23.10 val. vakaro "Andrea Doria" ir "Stockholm" susidūrė.

Sinking

Stokholmas atsitrenkė į dešinįjį "Andrea Doria" šoną netoli vidurio. Susidarė didelė, beveik 40 pėdų (12 m) gylio duobė. Ji atplėšė kelis "Andrea Doria" vandeniui nelaidžius skyrius. Jis taip pat sulaužė penkis degalų bakus. Į degalų bakus buvo pripilta 500 tonų vandens. Stokholmas ir "Andrea Doria" atsiskyrė per 30 sekundžių. Andrea Doria ėmė svirti į dešinįjį šoną. Netrukus pusė gelbėjimosi valčių negalėjo būti panaudotos, nes laivas per daug pakrypo. Vandens pripildytų degalų bakų svoris taip pat traukė jį žemyn. Visas Stokholmo priekis buvo sugriautas, tačiau jis nenuskendo. Per katastrofą žuvo 46 "Andrea Doria" keleiviai. Taip pat žuvo penki Stokholmo įgulos nariai. Tačiau neįtikėtinai išgyveno viena "Andrea Doria" keleivė Linda Morgan, kuri, jiems sudužus, nusileido ant "Stokholmo".

Praėjus trisdešimčiai minučių po katastrofos "Andrea Doria" žmonės nusprendė palikti laivą. Tačiau kai kurie įgulos nariai jau buvo išplaukę. Dėl to buvo sunkiau, nes nebuvo įgulos, kuri galėtų padėti. Tačiau gelbėjimosi valčių vis tiek buvo pakankamai, kad visi saugiai išliptų. Prancūzijos laivas SS Ile de France atplaukė prie Andrea Doria, kad padėtų išgelbėti keleivius. Jis paleido gelbėjimo valtis "Andrea Doria" keleiviams gelbėti. Laivas "Ile de France" plaukė tik vieną dieną, todėl jame buvo likę daug atsargų padėti "Andrea Doria" keleiviams. Andrea Doria" toliau svyravo į dešinę ir galiausiai pradėjo skęsti 1956 m. liepos 26 d. 9.45 val. Prieš tai, 9.00 val. ryto, visi išgyvenusieji buvo išlipę iš laivo. 10.00 val. ryto "Andrea Doria" taip pakrypo į dešinę, kad jo langai palietė vandenyną. 10:09 val. laivas nuskendo. Tai įvyko praėjus 10 valandų ir 59 minutėms po to, kai jis susidūrė su Stokholmu. Andrea Doria nugara pakilo, o jo kairysis sraigtas pakilo iš vandens. Kai kurios laive tebebuvusios gelbėjimosi valtys atitrūko ir nuplaukė žemyn galva. Laivas nuplaukė 1,6 jūrmylės (jūroje naudojamas matavimo atstumas) nuo tos vietos, kur jis susidūrė su Stokholmu.

Iš viso "Andrea Doria" keleivius gelbėjo šeši skirtingi laivai, įskaitant "Stockholm" ir "Ile de France". Stokholmas atplaukė paskutinis, nes buvo apgadintas. Daugelio šeimų viltys vėl išvysti artimuosius buvo sužlugdytos. Labiausiai nukentėjo tie, kurie susitiko su kelių šeimų, emigravusių į Jungtines Valstijas tikintis naujo gyvenimo, nariais. Kartu su kitais "Andrea Doria" laive buvusiais automobiliais dingo ir "Chrysler Norseman" - automobilio prototipas, vykęs į Niujorką. Prabangus Rolls-Royce automobilis taip pat buvo Andrea Doria laive.

Skendimo priežastys

Reaguodamos į šią nelaimę abi laivų linijos pateikė keletą ieškinių. Buvo nurodomos šios priežastys:

• Pagrindinė susidūrimo ir nuskendimo priežastis buvo tirštas rūkas. Tačiau buvo ir kitų priežasčių.
• "Andrea Doria" įgula netinkamai naudojo radarą. Iki pat katastrofos jie nenustatė Stokholmo vietos ir greičio.
• Pagal Tarptautines susidūrimų jūroje prevencijos taisykles "Andrea Doria" turėjo sukti į dešinę, o ne į kairę. Kai "Andrea Doria" pasuko į kairę, ji iš tikrųjų plaukė link Stokholmo.
• "Andrea Doria" judėjo per greitai, esant rūkui.
• Abu laivai iš tikrųjų plaukė skirtingomis oro sąlygomis, kol įvyko avarija. Stokholmas prieš avariją tik įplaukė į rūką.
• Į tuščius "Andrea Doria" degalų bakus nebuvo pripilta vandens, kad laivas būtų stabilus.
• Galbūt "Andrea Doria" kilo problemų dėl trūkstamų vandeniui nelaidžių durų, kurios neleidžia vandeniui patekti į kitą vandeniui nelaidų skyrių.
• Stokholmo laivo pirmasis kapitono padėjėjas suklydo skaitydamas radarą.

Nardymas

"Andrea Doria" nusileido ant vandenyno dugno šonu, kairiuoju šonu į viršų, jos būklė buvo gera. Iš pradžių sudužusio laivo viršus buvo maždaug 160 pėdų (49 m) gylio vandenyje. Tai buvo populiari nardytojų lankytina vieta. Tačiau "Andrea Doria" tapo sunkiai tyrinėjamu laivu. Laivo nuolauža yra 40°29′30″ šiaurės platumos 69°51′00″ vakarų ilgumos / 40.49167° šiaurės platumos 69.85000° vakarų ilgumos / 40.49167; -69.85000 (Wreck of SS Andrea Doria).

Neseniai sugriuvo viršutinė laivo dalis. Laivo viduje sulūžo daugybė atramų. Laivas pamažu trumpėja, nes jo svoris spaudžia žemyn. Dabar laivo nuolaužų viršus yra 190 pėdų (58 m) po vandeniu. Penkiolika žmonių žuvo tyrinėdami "Andrea Doria".

Rezultatas

Galiausiai Stokholmo priekis buvo sutvarkytas. Išleista apie 1 mln. dolerių. Dabar Stokholmas vadinamas Atėna ir vis dar plaukia.

Apie Andrea Dorią išleistos kelios knygos. Čia pateikiamas kai kurių iš jų sąrašas:

• "Andrea Doria": didžiausias istorijoje gelbėjimas jūroje", autorius - išgyvenusi Pierette Domencia, 2006 m.
• Susidūrimo kursas: The Story of the Collision Between the Andrea Doria" and the Stockholm" ("Andrea Doria" ir "Stokholmas" susidūrimo istorija"), autorius Alvin Moscow, 1959 m.
• Išsaugota!: The Story of the Andrea Doria- The Greatest Sea Rescue in History", autorius William Hoffer, 1979 m.
• Desperatiškos valandos: The Epic Rescue of the Andrea Doria" ("Epinis laivo "Andrea Doria" gelbėjimas"), autorius Richard Goldstein, 2003 m.

2002 m. liepą "Andrea Doria" nuskendo toje vietoje, kur buvo padėtas atminimo vainikas.